Gerai atsimenu, kai, berods, dar 1988 metais šventėme kurorto 150-metį, pati data, kaip miesto-kurorto įkūrimo, buvo paimta remiantis Nikolajaus 1-ojo patvirtintu specialios įstaigos prie mineralinių šaltinių įrengimo projektu 1838 metais.
Tada, 1988-aisiais, pirmą kartą po ilgų okupacijos metų kurorte dienos šviesą išvydo mūsų Trispalvė, prasidėjo Sąjūdžio bruzdėjimas. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, netekome Sovietų Sąjungos poilsiautojų srautų, pajamų, prasidėjo bedarbystė.
Išsivadavimo iš okupanto bei Laisvės kaina buvo sumokėta ir ekonominiu nuosmukiu. Tačiau, jeigu prisimintume Druskininkų tamsųjį ekonominį periodą, per kurį nei vienas nenumirė badaudamas ar nesušalo namie dėl Rusijos tuometės ekonominės blokados, šiandien galima būtų teigti, kad tuometis mūsų pasirinktas Nepriklausomos ir Laisvos Lietuvos kelias buvo nenuginčijamai teisingas.
Visa Lietuva išgyveno sunkmetį, pirmąjį atkurtos Nepriklausomos valstybės dešimtmetį. Pamenu apšiurusį Vilnių, duobėtus kelius, vakarais tik kas antru ar trečiu šviestuvu apšviestas miesto gatves, eiles prie degalinių, nuo nepakankamo šildymo apšerkšnijusius iš vidaus butų langus, žiaurią bedarbystę.
Bet ar ne stebuklą patys sukūrėme, kad įrodėme pasauliui, jog esame taikūs, darbštus ir apsisprendę priimti civilizuotų vakarų valstybių demokratinės santvarkos sąlygas. Pradėjo plaukti įvairiausių užsienio fondų parama, užsienio investicijos, o verslūs, apsukrūs lietuvaičiai pakankamai greitai sugebėjo susikrauti kapitalą ir investuoti į Lietuvos ūkį.
Lietuvos miestai bei gyventojai dėl pasirinktos vakarietiškos Europos Sąjungos bei NATO krypties gavo neįkainojamą paramą.
Net 1998 metais prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė šalies ūkio nesužlugdė. Lietuvos miestai bei gyventojai dėl pasirinktos vakarietiškos Europos Sąjungos bei NATO krypties gavo neįkainojamą paramą.
Pažvelkime aplink, beveik kiekvienam naujam ar suremontuotam objektui yra panaudotos ES bendrijos paramos lėšos.
O kaip pasikeitė Vilnius, Marijampolė, Telšiai, Lazdijai, visa šalis, žinoma, ir Druskininkai! Pasikeitė, nes savo indėlį įnešėme visi, todėl neturėtume lyg sovietiniais laikas šlovinti kažkokio gelbėtojo Vilniuje, Druskininkuose ar prezidentūroje, nuolankiai tiesiogiai ir netiesiogiai bučiuodami rankas, besąlygiškai pritardami net ir akivaizdiems neūkiškiems sprendimams, ar susitaikydami su vieša išrinktųjų patyčių kultūra.
Blogų pavyzdžių apstu Druskininkų valdžios propagandiniame blizgiame leidinyje, leidžiamame už mūsų pinigus. Liaukimės vis dėkoti, lankstytis savo išrinktiesiems tarnams ir bijoti tų, kurie gauna solidžius atlyginimus iš mūsų mokamų mokesčių, nes viso sukurto viešojo gėrio dalyviais pirmiausias esame mes patys. Kiekvienas iš jūsų!
Druskininkai – tai M.K.Čiurlionio miestas. Paskirstę ir/ar įsisavinę šimtus milijonų litų iki šiol kurorte neturime parodų, teatro, koncertų, kino salės – multifunkcinio kultūros centro, vasaros estrados.
Jokie atsikalbinėjimai ar pasakos čia nepadės, tiesiog prabuskite, savivaldybės vadovai, skaičiuodami ne tik statistiškai didėjančius poilsiautojų srautus. Pagrindinį dėmesį skirkite ne padėkų puotoms, savireklamai įvairiomis formomis, gigantomaniškiems projektams, bet atsigręžkite į vietinio gyventojo interesus. Nežinau, kaip jums, tačiau miesto išrinktoji valdžia, pasikvietusi partinį pastiprinimą iš sostinės, lyg sovietmečio laikais mojuodami iš balkonėlio kurorto šventės eisenos dalyviams, atrodė graudžiai. Ar ne metas būtų nusileisti ant žemės, mieli mūsų išlaikytiniai?
Druskininkai – tai M.K.Čiurlionio miestas. Paskirstę ir/ar įsisavinę šimtus milijonų litų iki šiol kurorte neturime parodų, teatro, koncertų, kino salės – multifunkcinio kultūros centro, vasaros estrados.
Kad Druskininkai pasižymėtų aukščiausia teikiamų paslaugų kokybe – tam turi būti deramai atlyginta už darbą.
Kad poilsiautojus gydytų grynas/švarus pušų filtrus praėjęs oras – tam būtina oro taršos matavimo stotis kurorte. Kad ir miesto centre būtų saugu važinėti dviračiais – tam reikalingi dviračių takai pačiame mieste, ne tik užmiestyje. Siūlau bent sezono metu pagrindinės M.K.Čiurlionio gatvės dalyje padaryti vienpusį eismą, kitą pusę atiduodant dviratininkams.
Kad kurorto privalumais mėgautųsi ne tik svečiai poilsiautojai bei pramogautojai, tačiau ir vietiniai gyventojai – tam būtinas visai kitas požiūris į dirbančius kurorte. Todėl didėjantys poilsiautojų srautai turi atsispindėti ir didėjančiomis pajamomis. Tik patenkintas vietinis gyventojas gali aukšta paslaugų kokybe patenkinti atvykusį poilsiautoją, todėl abipusė kurorto nauda yra būtina sąlyga darniam kurorto vystymuisi.
Savaitgalį atšventėme kurorto 220-metį, kadangi 1794 metais Lietuvos ir Lenkijos Karalius Stanislovas Augustas Paniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Remiantis istorikais, rašytiniuose šaltiniuose Druskininkai pirmą kartą paminėti 1636-aisias metais.
Todėl už poros metų galėsime švęsti kurorto 380-ąsias metines, o po 22 metų ir 400-ąsias. Žodžiu, kiekvienas savivaldybės vadovas per savo kadenciją tikrai suras tinkamą jubiliejų šventei. Svarbu, kad miestiečiai ir apylinkių gyventojai norėtų bei turėtų už ką švęsti, jaustųsi kurorto šeimininkais, kuriems gyvenimas kurorte ar apylinkėse teikia ženklius privalumus lyginant su kitais Lietuvos miestais.
Vilius Semeška yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Druskininkų skyriaus narys