Ukrainos instituto mokslininkų aktualizuojamame tinklalapyje www.leave-russia.org skelbiama virš 1 400 bendrovių, kurios iki šiol vienokia ar kitokia forma tęsia ūkinę – komercinę veiklą Rusijoje. Jų uždarbis – kruvini pinigai, kurie grįžta į Vakarų valstybių bankus. Sąraše tokios garsios įmonės kaip Phillip Morris, PepsiCo, Nestle, Mars, Mondelez su Milka ir Oreo produkcija, Coca – Cola HBC AG, Ferrero, Loreal ir daugelis kitų.
Dar didesnė gėda, kad tarp šių bendrovių yra ir lietuviškos – žinomo Kauno politiko šeimos verslas. Gal kam krabų lazdelių ar silkės ukrainiečių kraujo patale? Pasirodo, kad Klaipėdos ir Panevėžio savivaldybių įmonės prekiauja net bilietais į Maskvą. Bilietas tiesiai į pragarą, pas patį velnią. O kur dar gudrūs sankcijų apėjimo ekspertai, kurie aptarnauja Rusija per trečiąsias šalis.
Su Seimo nariais dar vasarą kreipėmės į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus prašydami pažymėti prekes bendrovių, kurios bendradarbiauja su Rusija. Tokia žymėjimo akcija vykdyta Švedijoje, pačių prekybininkų iniciatyva.
Griežta Lietuvos pozicija dėl Rusijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų turi būti grindžiama ne tik valstybės institucijų, bet ir Lietuvoje veikiančių verslų bei visų piliečių veiksmais. Visgi, net atsakymo iš prekybos tinklų nebuvo sulaukta. Piliečiai prarado galimybę žinoti ir nesirinkti tų įmonių gaminių, kurios uždirba kruvinus pinigus Rusijoje ir prisideda prie karo finansavimo.
Taip, galime pasidžiaugti, jog Lietuva viena iš pirmųjų valstybių, dar neprasidėjus kariniams veiksmams, nusiuntė Ukrainai karinės ginkluotės paramą – Stinger raketas, vėliau sekė ir iki šiol siunčiama šimtamilijoninė parama ginkluote ir ne tik. Lietuvos valstybė ir jos šeimos atvėrė ukrainiečiams savo namų duris, savo darbo rinką, atvėrėme ir mūsų universitetus, mokyklas. Lietuvos vyriausybė ir parlamentas visų demokratinių pasaulio šalių prašė remti Ukrainą visais įmanomais būdais. Be abejonės, Ukrainą ir jos siekius remsime ir toliau.
Jau įpratome visur matyti Ukrainos vėliavas – gyventojų balkonuose, automobilių languose, ant valstybinių institucijų ar privačių verslų pastatų, praeivių kuprinių ar švarkų atlapų. Daugelis lietuvių gali pasididžiuoti skyręs paramą Ukrainai vienokia ar kitokia forma.
Tačiau privalome pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti – ką aš asmeniškai dar galiu padaryti, kad Ukraina kuo greičiau išvytų okupantus sunaikinant agresorių. Ženkime žingsnį toliau – juk verta pasitikrinti ar neperkame kruvinų prekių ir neremiame tų bendrovių, kurios Rusijoje uždirba kruvinus milijonus.
