Vilius Semeška. Šalin rankas nuo Lietuvos kariuomenės

Lietuvos kariuomene pasitiki absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų ir tai yra faktas, kuriuo galima didžiuotis. Krašto apsaugos sistema yra pakankamai sudėtinga, tačiau gerai organizuota. Ginkluotės ir kitus didesnius įsigijimus organizuoja bei vykdo nuo Krašto apsaugos ministerijos atskirta Gynybos resursų agentūra, o už visą infrastruktūrą, jos projektavimą bei statybas atsakinga kita – Infrastruktūros valdymo agentūra.
Vilius Semeška
Vilius Semeška / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Krašto apaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene planuoja ir Gynybos resursų taryboje kolegialiai priima svarbiausius sprendimus.

Strateginiai sprendimai, žinoma, derinami bei priimami tiek Valstybės gynybos taryboje, tiek Vyriausybėje, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seime.

Krašto apsaugos sistemos veiklą vertina NATO ekspertai teikdami savo išvadas, o nuolat konsultuoja savo sričių specialistai iš šalių sąjungininkių.

Nuo 2020-ųjų finansavimas krašto apsaugai padidėjo ne procentais, o kartais.

Pagaliau Lietuvos kariuomenės infrastruktūros statybose ledai pajudėjo: pastatytos ir tebestatomos naujos kareivinės, amunicijos sandėliai, technikos aptarnavimo patalpos, garažai, keliai ir t. t.

Nupirkta ir perkama tokia ginkluotė, apie kurią iki 2020-ųjų galėjome tik svajoti, o sprendimas įsteigti Pėstininkų diviziją, mūsų kariuomenę, įgyvendinus planus, pakels į visiškai kitą kokybinį lygmenį.

Viešoje erdvėje pasigirsta svarstymų, esą karinis patarimas įsigyti vieną ar kitą ginkluotės rūšį yra netinkamas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Tankų „Leopard“ testavimas Gaižiūnų poligone
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Tankų „Leopard“ testavimas Gaižiūnų poligone

Dar daugiau, kai kurie Lietuvos kariuomenę priversti palikti karininkai, užsiimantys lobistine veikla, neretai atstovaujantys vienam ar kitam gamintojui, televizijos ekranuose šaltu veidu dėsto savo siūlymus bei įžvalgas.

Juk suprantama, ten kur yra dideli įsigijimai, visuomet susipina ir interesai.

Demokratinėje visuomenėje diskusija būtina visose srityse, taip pat ir gynybos.

Tačiau kai asmeninės ambicijos ar siauras grupinis interesas iškeliamas aukščiau nacionalinio saugumo, kai pradedama menkinti Lietuvos kariuomenės karininkų kompetencija, neabejotinai kyla klausimų: kodėl ir ko siekiama?

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Valdemaras Rupšys

Lietuvos kariuomenės karininkai yra ypatingai gerai parengti, dažniausiai savo žinias bei įgūdžius įgavę ir tarptautinėse karinėse aukštosiose mokyklose, patirties pasisėmę įvairiose misijose, skirtingose pasaulio vietose.

NATO struktūrose, gynybos atašė Lietuvos ambasadose užsienyje dirba ne viena dešimtis gabių ir labai vertinamų Lietuvos karininkų, Lietuvos gynybos štabe veikia atskiri analitiniai ir planavimo padaliniai.

Pagarba ir pasitikėjimas vieni kitais daro mus stipresniais.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karinis paradas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karinis paradas

Didelė dalis informacijos, kuria remiantis krašto apsaugos sistemoje priimami sprendimai, dėl suprantamų priežasčių negali būti atskleidžiama.

Lietuvos kariuomenė įgyvendina politikų sprendimus, tad jei norima statyti prie sienos, šalin rankas nuo Lietuvos kariuomenės, kritikos strėles šaukite į mus – išrinktuosius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis