Islandija. Tuometis užsienio reikalų ministras Hannibalssonas (N. B. žodžio šaknis – klaidinanti) daugiau nei prieš 20 metų pirmasis pasaulyje pripažino mūsų nepriklausomybę. Lemtingas parašas stumtelėjo mus kartoti mantrą „Takk Iceland“. Ir iš tiesų – ačiū.
Išvažiuodama nežinau ko tikėtis, grįždama irgi. Prieš kelionę draugas pasakoja apie Islandijos miškus, kurių jie neturi. Geizeriai, vulkanai, tektoninės plokštės, neįprastai skambantys skiemenys, įsigalėjusi galūnė „vik“. Pasak fonetinės legendos, davusi pradžią žodžiui „vikingas“. Sužavi paprastumas. Nors niekad nemaniau, kad paprastumu reikia žavėtis, šiuo atveju paprastumas irgi yra vidinės laisvės išraiška. Tos pačios laisvės, kurios akcijų vertė pasaulio biržoje kyla kasdien.
Kartodami „ačiū“ Islandijai turime nepamiršti, kad nė vienos valstybės istorijoje nebuvo apsieita be vietos herojų, tokių, kurie patenka ant „valstybės viršelio“, ir tokių, kurie patenka į karnavalą.
Lietuvoje herojų rasime keliaudami nuo kairės iki dešinės, neaplenkdami centro. Kai kurie herojai tampa istorinių parašų liudytojais, jų nebepajudins net ir anūko, matyt, tektoninių plokščių judėjimo paveikta retorika apie minimalią algą ir naują planą.
Kiti herojai dar tik kyla kartu su įsitvirtinančiu naujuoju buržua, kai viskas arti žemės atrodo taip sava ir artima. Rymo Ramunėlė rudenio arimuos. Treti sudega kartu negailestingai pasiglemždami visą liberalųjį sparną, o besiblaškantys herojai apsimetėliai niekieno neraginti susidegina patys. Savotiška Kalantos patirtis.
Atskiro literatūrinio žanro nusipelno momentai, kai Lietuvos švietimo sistemos grimasas taikliai atvaizduojantis kūnas susitinka su Islandijos švietimo ministru. Tokiais momentais VISADA bandoma įsivaizduoti dialogą, kuris NIEKADA neįvyksta. Tačiau šios herojės istoriją verta aptarti tiek pat kiek ir Islandijos miškus.
Populiarumo herojų istorijoms netrūko visais laikais, trūko masių gebėjimo kliautis regėjimu ir sveiku protu.
Šiandien kartodami „Takk Island“ dėkingi turime būti ne tik Islandijai, bet ir sau, kad turime privilegiją mąstyti ir suprasti laisvę, įvertinti jos kainą, skaudžias pamokas ir bandyti suvokti beribį jos potencialą.
Galime pažinti herojus, suprasti istorijų fabulas, pasiūlyti skirtingas pabaigas. Laisvės turėjimas nereiškia nei pažangos, nei klestėjimo. Laisvė reiškia atvirą Word'o lapą naujoms herojų istorijoms. Už šių istorijų rašymą, supratimą ir vertinimą esame atsakingi mes patys. Ieškodami naujų herojų keliaujam po Lietuvą ir svetur, nors kartais panašu, kad šioje šalyje stingame veidrodžių. Takk.
