Esant politinių pokyčių metui, labai tikiuosi, jog aplinkosaugos politika ir teisė perjungs pavarą iš 1 į 6 ir ne tik išleidžiant visus naujus teisės aktų „paketus“. Šį rudenį kasmetinio XVII „Druskininkų bendrakūrybos forumo 2020“ rengėjai paklausė, ką aš daryčiau, jei reikėtų imtis sisteminių pokyčių į savo rankas?
Pasilieku su savo 3 pasiūlymais, kurie gimė iš teisminės ir teisinės praktikos su verslais, asociacijomis ir visuomene:
Pirmas pasiūlymas yra susisodinti verslo atstovus ir paklausti, kokios pagalbos trūksta šiandien iš Aplinkos ministerijos. Ne kontrolės, ne griežtesnių baudų, ne didėjančių sankcijų ir normų, bet kokios pagalbos trūksta šiandien tam, kad būtų pereita prie žiedinės ekonomikos ir realiai būtų susirūpinta aplinkosaugos situacija pas save versle. Ne dėl to, kad dokumentai būtų tvarkingi, bet būtų realus ekonominis suinteresuotumas.
Antra, svarbu pažvelgti į Aplinkos ministerijos darbuotojų kompetencijas ir jų motyvaciją. Nuo to viskas prasideda. Jei darbuotojai nuolat keičiasi, nėra motyvacijos, tai apie kokius pokyčius galime kalbėti. 2020 m. gegužės mėn. Valstybinio audito ataskaitoje „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ buvo konstatuota, jog 2018-2019 m. Aplinkos apsaugos departamentas kvalifikacijos kėlimui skyrė 6,8 tūkst. Eur kasmet. Vidutinis metinis mokymų valandų skaičius inspektoriui buvo 6,2 val. Kiek teisės aktų pakeitimų ir praktikos galima įsisavinti su šiais ištekliais?
Svarbu pažvelgti į Aplinkos ministerijos darbuotojų kompetencijas ir jų motyvaciją. Nuo to viskas prasideda.
Trečia, laikui bėgant reikėtų išgyvendinti „kontrolieriaus ir aukos santykį“ – pereiti į tikrą partnerystę, į valdžios institucijų ir verslo partnerystę. Tai yra susiję ir su pareigūnų kvalifikacijos kėlimu, ir su mentaliteto formavimu. Tam reikia skirti konkrečias priemones. Negali būti situacijų, kai aplinkosaugos inspektorius privalo rasti nors kokį pažeidimą, nes taip reikia, o verslas negali prisikviesti inspektoriaus prevenciniam pokalbiui ir konsultacijoms.
Teisininkas neišvengiamai yra tas partneris, kuris turi koja kojon žengti su verslu, gamintoju, importuotoju, prekybininku. Tiek sekti besikeičiantį reguliavimą, tiek jį pritaikyti panaudojant stipriąsias vietas, kaip galima būtų užtikrinti žiedinę ekonomiką ir tikrąjį verslo ekonominį suinteresuotumą būti socialiai atsakingu.
Pavyzdžiui, turime klientą, kuris pradėjo prekybą jau panaudotais daiktais, sugadintais parduotuvės ekspozicijoje, grąžintais pirkėjų ir pan. Tokiu būdu jis prailgina tokio produkto gyvavimo ciklą ir siekia žiedinės ekonomikos ribų. Teisininko patarimai svarbūs suvaldant galimas teisines rizikas (pavyzdžiui, tokiam produktui tapus atlieka, jis galėtų būti perduodamas tik atliekų tvarkytojui) ir kartu randant būdų, kaip netrukdyti verslui siekti tvarumo.
Teisininkas neišvengiamai yra tas partneris, kuris turi koja kojon žengti su verslu, gamintoju, importuotoju, prekybininku.
Šiuo metu jau galima pradėti laukti Kalėdų stebuklų – aš labai laukiu teigiamų ir realių pokyčių aplinkosaugoje. Stebuklų nereikia – kviečiu visus aplinkosaugos sektoriaus dalyvius dirbti kartu.
Vilma Sabaliauskienė yra advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė, advokatė.
