Pirma istorija „Kaip apgauti Lietuvos valdžią?“
Vienas amerikietis nusamdytas vadovauti Lietuvoje veikiančiai privačiai įmonei. Tam, kad jis galėtų čia gyventi, įmonės teisininkė kasmet paruošia maždaug Biblijos apimties popierių kalną.
Jo žmona – valstybės Pietų Amerikoje pilietė. Ji jau kelerius metus mėgina gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje – nepavyksta. Todėl kas keletą mėnesių ji grįžta į gimtąją šalį. Tai kelia nemenką diskomfortą šeimai, tad įmonės akcininkai svarsto galimybę ją fiktyviai įdarbinti įmonėje, kad moteris galėtų „susitvarkyti popierius“. Beje, jų nė metų neturintis kūdikis – taip pat ne Lietuvos ir ne ES pilietis, jis šioje šalyje – irgi nelegalas, mūsų įstatymai reikalautų, kad jis vienas gyventų kitame žemyne.
Antra istorija „Kaip dirbti Latvijoje?“Tai kelia nemenką diskomfortą šeimai, tad įmonės akcininkai svarsto galimybę ją fiktyviai įdarbinti įmonėje, kad moteris galėtų „susitvarkyti popierius“.
Pažįstu kitą JAV pilietį, turintį verslą Lietuvoje. Sukandęs dantis ir pasitelkęs neišsemiamą kantrybę jis šiaip taip gavo reikiamus dokumentus ir kuria čia darbo vietas, moka mokesčius.
Ne per seniausiai jis įmonėje dirbti pakvietė dar kelis darbuotojus iš JAV. Nenorėdamas dar kartelį eiti kryžiaus žygių teisėtai juos čia įdarbindamas, jis įkūrė įmonę Latvijoje. Dabar visus ne Lietuvos piliečius darbina latviškoje įmonėje, lietuviškoje – tik lietuvaičius. Taip tiesiog paprasčiau.
Trečia istorija „Kodėl Lietuvoje neturime didelių atlyginimų?“
Potencialus užsienio investuotojas dairosi vietos plėsti esamą ar pradėti naują verslą. Žiūri į Rytų Europos regioną.
Nagrinėja Lietuvą: mokesčių sistema tobulintina, bet ne tragiška. Potencialių darbuotojų kompetencija – nebloga, bet darbo jėgos kaštai santykinai palankūs. Korupcinis-biurokratinis voratinklis – yra, bet situacija per daug nesiskiria nuo viso regiono. Darbo santykiai – nelabai lankstūs, bet tai lyg ir atperka potencialių darbuotojų gebėjimai dirbti ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis.
Galų gale – imigracijos politika. Pagooglina, paklausinėja pažįstamų verslininkų, turinčių patirties Lietuvoje. Išgirsta šiame straipsnyje girdėtas istorijas Nr. 1, Nr. 2 ir dar daugybę mano neaprašytų. Važiuoja steigti įmonės į Latviją ar kur kitur.
Vietoje epilogo.
Jei norime gyventi turtingiau, privalome atverti sienas. Turime būti atviri ir paslaugūs tiems, kurie nori čia atvykti ir dirbti, kurti, samdyti darbuotojus, mokėti mokesčius, o uždirbtus pinigus leisti nuomojantis būstą, valgant kavinėse bei auginant savo vaikus.
Nes, kurdami savo gerovę, jie kuria ir mūsų gerovę.
Šių darbų skubiai privalo imtis Seimas ir Vyriausybė. Ir jeigu dabartinės kadencijos politikai to daryti nenori, neabejoju, kad juos pakeis tie, kurie šios atsakomybės nesikratys.
Vincas Jurgutis yra Liberalų sąjūdžio narys
