Su nekantrumu laukiau liepos 1 d., kuomet turėjo paaiškėti, kiek kokioje savivaldybėje gyvena žmonių, kiek gyventojų pajamų mokesčių surenka savivaldybės, kiek turime nesimokančių vaikų. Pagaliau savivaldybės būtų galėjusios objektyviai planuoti darželių, mokyklų skaičių, o ne burti iš kavos tirščių.
Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teikia Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. pataisas, kuriose siūloma gyvenamosios vietos deklaravimo terminą pratęsti iki 2017 m. liepos 1 d.
Manau, jog šiuo įstatymo pakeitimo projektu bandoma vilkinti ir taip užsitęsusius procesus ir nuslėpti informaciją bei tikrąją situaciją šalyje.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, po surengto pasitarimo su atsakingais Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei Registrų centro atstovais paaiškėjo, kad šiuo metu prie savivaldybių yra prisiregistravę daugiau kaip 100 tūkst. asmenų ir dauguma jų yra įtraukti į laukiančiųjų socialinio būsto sąrašus.
Labai įdomiai skamba faktas, kad tik dabar paaiškėjo, kad Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi 100 tūkst. asmenų. Dar 2011 m. apklaususi visas savivaldybes raštu, gavau atsakymus, kad prie savivaldybės vardo gyvenamąją vietą yra deklaravę 73 tūkst. žmonių, o 2013 m. – jau 81 tūkst. gyventojų.
2013 m. duomenis pateikiau Ministrui Pirmininkui ir prašiau inicijuoti darbo grupę Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo bei Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos taisyklių tobulinimui. Vėliau, Vidaus reikalų ministro sudaryta darbo grupė įstatymo pakeitimus rengė 1 metus, įstatymą užregistravo po dviejų metų, o jis įsigaliojo tik šių metų sausio 1 d.
Jau tada rengiant naująją redakciją, buvo žinoma, kad asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą prie savivaldybės skaičius nuolat didėja ir pasiekė 100 tūkst., tačiau mano turimais duomenimis socialinio būsto laukia ne dauguma, o kiek daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
Dar vienas įstatymo argumentas iš aiškinamojo rašto, neva būsto savininkai atsisako savo būste registruoti nuomininkus. Šiuo metu galiojančio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje rašoma, jog „deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.“
Būsto nuomos sutartis, panaudos sutartis ar kitas dokumentas suteikia pagrindą deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu. Tai kam tie išsisukinėjimai, kad reikia daugiau laiko susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti pagal įstatymo nustatytus reikalavimus.
Vincė Vaidevutė Margevičienė yra Seimo TS-LKD frakcijos narė
