Iš tiesų buvo tikėtasi, kad investicijų augimas, palyginus su išskirtiniais plėtros tempais 2012 m. (22 proc.), lėtės, tačiau pirmojo ketvirčio tendencijos rodo tai, kad privačių investicijų augimas ir toliau išlieka nereikšmingas. Nepaisant teigiamų skolinimosi tendencijų, išryškėjusių jau 2012 m. pabaigoje, spartėjančio kreditų augimo veikiausiai dar teks palaukti.
Estijos eksportas ir toliau auga sparčiai (13 proc. per metus), tačiau įspūdingi eksporto rezultatai didžia dalimi buvo nulemti vienkartinio pobūdžio transporto priemonių pardavimo. „Danske Bank“ vertinimu, sandorio dydis galėjo siekti apie 3 proc. BVP. Todėl šiame kontekste ekonomikos augimo perspektyvos atrodo šiek tiek rizikingiau nei 2013 m. pradžioje. Kita vertus, iš pagrindinių Estijos partnerių pusės, naujienos yra subalansuotos – Švedijos augimas šiais metais paspartės iki 1,7 proc. (nuo 0,8 proc. 2012 m.), tuo tarpu Suomijos ekonomikos atsigavimas išliks silpnas – augimas sieks tik apie 0,3 proc. (nuo -0,2 proc. 2012 m.).
Estijos statistikų duomenimis, reikšmingą įtaką BVP turėjo sumažėjusios akcizų (ypač kuro) įplaukos. Estijos Finansų ministerijos duomenimis, šalyje buvo pradėtas tyrimas dėl „sukčiavimo schemų“ siekiant išvengti akcizų mokėjimų. Tai, kad šioje srityje tvarkingai mokesčius mokančioje Estijoje atsirado problemų, patvirtina informacija, kad kovo mėnesį mažmeniniai degalų pardavimai padidėjo 17 proc., tačiau akcizų už kurą įplaukos sumažėjo 8,3 proc. „Danske Bank“ vertinimu, šios schemos Estijos ekonomikai galėjo kainuoti iki 1 proc. BVP.
Apibendrinant, kol nėra paskelbta detali pirmojo ketvirčio statistika, sunku daryti konkrečias išvadas. Tačiau akivaizdi rizika, kad Estijos ekonomika 2013 m. augs lėčiau nei prognozuota.
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
