 |
Euro zonos problemos paveiks Lietuvos užsienio prekybą bei finansų rinkas, tačiau gerai diversifikuota eksporto struktūra, vertinant tiek produktus, tiek ir rinkas, recesijos padės išvengti. Pagrindinių eksporto partnerių – Rusijos, Vokietijos, Lenkijos – šių metų tendencijos atrodo išskirtinai gerai daugelio euro zonos šalių kontekste.
Lietuvos ekonomika 2011 m. augo rekordiniais tempais – 5,9 proc. Augimas, skirtingai nei 2010 m., kai atsigavimo variklis buvo eksportas, tapo labiau subalansuotas ir priklausomas nuo vidaus paklausos tendencijų. Praėjusiais metais sparčiai augo vartojimas ir investicijos, nors akivaizdu buvo ir tai, kad atsigavimui įtaką darė statistinės bazės efektas. „Danske“ banko ekspertų prognozės dėl ES ekonomikų perspektyvų pesimistiškos – šiais metais euro zona augs tik 0,3 proc. Neigiamą poveikį finansų rinkoms darys ir besitęsianti euro zonos skolų krizė.
Europos kreditų rinka tampa labiau subalansuota ir, tikėtina, agresyvaus griežtinimo ciklas nebepasikartos. Tačiau įvertinus tai, kad neapibrėžtumų dėl Europos ekonomikų raidos išlieka daug, galima tikėtis ir pakankamai konservatyvios kreditavimo politikos tęstinumo Europoje. Panaši situacija bus ir Lietuvoje.
Šiais metais Lietuvoje dėl prastų ūkio perspektyvų ir pesimistinių lūkesčių, vartojimo augimo tempai smarkiai mažės – iki 2,5 proc. Darbo rinkoje bus stebimas lėtesnis naujų darbo vietų kūrimas bei rezervuotas darbo užmokesčio augimas. Prognozuojama, kad 2012 m. pabaigoje nedarbo lygis sieks apie 13,1 proc. ir iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos sumažės iki 12,4 proc. Vartojimo augimo paspartėjimas iki 3,1 proc. prognozuojamas 2013 m.
Šįmet Lietuvoje dėl prastų ūkio perspektyvų ir pesimistinių lūkesčių, vartojimo augimo tempai smarkiai mažės.
Pamažu blogėjantys įmonių lūkesčių rodikliai rodo, kad investicijų paklausa taip pat mažės. Tai neigiamai paveiks ir darbo rinkos rodiklius – nedarbo lygis, tikėtina, tik stabilizuosis, lėčiau nei buvo prognozuota didės ir darbo užmokestis. Tokiu būdu neigiamos išorės tendencijos persiduos ir vidaus paklausai. Šiais metais lėtės ir pagrindinių vidaus paklausos komponenčių – vidaus investicijų ir namų ūkių vartojimo augimas.
Infliacijos tempai šiais metais lėtės. Pasaulinių žaliavų kainų tendencijos turėtų būti palankesnės. Tai lėmė ir geras derlius pagrindinėse žemės ūkio produkciją eksportuojančiose rinkose. Tiesa, ir šiais metais pasaulinės maisto kainos išliks aukštesnės nei istorinis vidurkis, o ir naftos kainos dėl nepalankaus pasiūlos/paklausos balanso išliks aukštos . Didžiausia rizika ir neapibrėžtumai susiję su energetinių išteklių kainų svyravimais.
Vidutinio laikotarpio perspektyva išlieka teigiama. Tikimasi, kad euro zonos recesija bus trumpa ir daugiau techninio pobūdžio. Tad jau antrąjį šių metų pusmetį prognozuojamas rezervuotas euro zonos ekonomikų augimo spartėjimas.
Atsigaunanti išorės paklausa teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomikos raidą. Teigiamus lūkesčius stiprina ir tai, kad šiuo metu didelio neigiamo poveikio dėl nuosmukio euro zonoje Lietuvos ekonomika nepatiria. Tai lemia palanki eksporto struktūra ir pakankamai gera viešųjų finansų padėtis. Svarbu išlikti budriems ir išlaikyti šiuos pranašumus ateityje. Mat kaip iš gausybės rago pasipylę priešrinkiminiai politikų pasiūlymai mažinti mokesčius bei didinti išlaidas gali apsunkinti Lietuvos ūkio augimo perspektyvas.
