 |
Rinkimų pabaiga visai nereiškia, kad pasibaigė fundamentalios Graikijos ekonomikos problemos. Šalies ekonomika ir toliau yra krečiama krizės, todėl yra nemaža tikimybė, kad politikai spaus tarptautinę bendruomenę palengvinti šaliai fiskalinės konsolidacijos naštą. Taigi, kol Graikijos ekonomika nepradės atsigauti, išstojimo iš euro zonos rizika išliks. Kita vertus, nors didelių pokyčių jau pasiektuose susitarimuose tikėtis ir neverta, tačiau dėl didesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio tam tikrų nuolaidų šiai šaliai gali būti suteikta. Tai iš esmės atitiktų ir vis garsiau ES skambančią nuomonę, kad šalia konsolidacijos turėtų būti įgyvendinama ir ekonomikų atsigavimo paramos politika.
Panašu, jog suformuoti naująją Graikijos Vyriausybę prireiks 2–3 dienų. Koalicijos partneriais, tikėtina, taps „Pasok“ bei „Dimar“, kurie iš viso parlamente užims 178 vietas iš 300. Kita galimybė – formuoti Vyriausybę tik su „Pasok“, tokiu atveju koalicijai parlamente būtų užtikrina 161 vieta. Tačiau, pasak „Danske“ banko analitikų, panašu, jog „Pasok“ koalicijos partneriu norėtų matyti ir kairiosios pakraipos partiją „Dimar“. Tikėtina, jog per šias dienas dar išgirsime nemažai naujienų, kol bus suformuota naujoji Graikijos Vyriausybė.
Išstojimo tikimybė sumažėjo
Kai Graikijos Vyriausybė bus suformuota, prasidės derybos su Europos centriniu banku (ECB), ES vadovais bei Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos programos. Prognozuojame, kad šios derybos gali užsitęsti apie 4–6 savaites, ir, panašu, jog Graikijai gali būti duota daugiau laiko savo fiskalinei konsolidacijai (deficito mažinimo planams) pasiekti.
Kartu su „Naujosios demokratijos“ partija Graikija išsilaikys euro zonoje. Be to, tikėtina, jog Graikijai pavyks su ECB, TVF bei ES vadovais rasti kompromisą, kuris leis šaliai ir toliau gauti finansinę paramą. Akivaizdu, kad Graikijos išstojimas iš euro zonos per brangiai kainuotų abiems pusėms, todėl jos visomis pastangomis sieks kompromiso.
Graikija – ne vienintelis euro zonos skaudulys
Nors politiniai nestabilumai Graikijoje buvo reikšmingi vertinant visos euro zonos perspektyvas, akivaizdu, kad su Graikijos politinės įtampos sumažėjimu visos kitos euro zonos problemos toli gražu neišnyko. Rinkimų rezultatai tik parodė, kad rinkų ir investuotojų dėmesys nukrypo į kitas ekonomikas – Ispaniją ir Italiją. Nepaisant teigiamų naujienų iš Graikijos, šių šalių Vyriausybių vertybinių popierių pelningumo kreivės ir toliau kopė į viršų. Tai rodo, kad prireiks dar nemažai ES lyderių pastangų įgyvendinant fiskalinės sąjungos, o galbūt ir bankų sąjungos principus, kurie leistų jau nebeabejoti euro zonos ateitimi.
