Svarbu ir tai, kad naftos kainos artimiausiais metais turėtų išlikti aukštame lygyje, kas, savo ruožtu, tik dar labiau sustiprins Rusijos ekonomikos augimą.
Ambicingi užmojai brandina rezultatus
Nepaisant to, kad tiesioginių užsienio investicijų srautai į Rusiją ir toliau išlieka riboti, pastaraisiais metais užsienio investuotojai augina finansinių priemonių, ypač rublio obligacijų, paklausą. 2011 m. investuotų į šalies federalines obligacijas portfelio nominali vertė išaugo iki maždaug 2,8 trln. rublių, 2013 m. obligacijų nominali vertė siekė jau apie 3,2 trln. rublių, o paklausa, prognozuojama, ir toliau augs.
Rusijos finansų ministras ketina įgyvendinti itin ambicingą lėšų šalies ekonomikai skolinimosi artimiausiais metais programą, kurios sąmata 2013–2015 m. gali siekti 1,1–1,5 trln. rublių.
Tokių tendencijų galbūt ir neišvystume, jei ne 2013 m. vasarį atsivėrusi galimybė užsienio investuotojams tiesiogiai dalyvauti decentralizuotoje šalies finansų rinkoje, atsisakant būtinybės atidaryti bendrai valdomų sąskaitų su vietiniais brokeriais. Šiuos pakeitimus inicijavo Rusijos finansų ministras, siekdamas išplėsti potencialių investuotojų bazę. Tokiu būdu finansų ministras ketina įgyvendinti itin ambicingą lėšų šalies ekonomikai skolinimosi artimiausiais metais programą, kurios sąmata 2013–2015 m. gali siekti 1,1–1,5 trln. rublių.
Rusijos finansų sistema – pavyzdinga?
Šiuo metu Rusijos vyriausybės finansinė padėtis yra kaip niekad stipri. Viena priežasčių – Rusija yra trečia pasaulyje pagal turimas užsienio valiutos ir aukso atsargas, siekiančias apie 508 mlrd. JAV dolerių, kas sudaro maždaug ketvirtadalį šalies BVP.
Be to, vyriausybės išorės skola siekia tik 63 mlrd. JAV dolerių – tai yra maždaug 2,8 proc. BVP. Tuo tarpu Rusijos vidaus skola sudaro apie 7 proc. šalies BVP arba 163 mlrd. JAV dolerių. Atsižvelgiant į tai, būtų gana sunku surasti bent vieną sparčiai augančią pasaulio valstybę, kurios finansų sistemos būklė būtų geresnė nei Rusijos.
Prieš prasidedant pasaulinei ekonomikos krizei, Rusija galėjo džiaugtis 5 proc. siekiančiu biudžeto perviršiu. Tačiau naftos kainoms drastiškai smukus, šalies biudžeto deficitas 2009 m. ir 2010 m. siekė atitinkamai 5,9 proc. ir 3,9 proc. Šiemet Rusijos biudžetas, įvertinus sausio–spalio laikotarpį, turi 1,1 proc. BVP siekiantį perviršį.
„Danske Bank“ analitikai, atsižvelgdami į šiuo metu vidutiniškai 106 JAV dolerius už barelį siekiančias naftos kainas, prognozuoja, kad 2013 m. Rusija užbaigs turėdama 0,8 proc. biudžeto deficitą. Be to, vyriausybė sėkmingai suvaldė fiskalines išlaidas, papildomas pajamas akumuliuodama į rezervo fondą, kuriame jau sukaupta 176 mlrd. JAV dolerių, skirtų apsisaugojimui nuo potencialių grėsmių šalies ekonomikai ateityje.
Kita vertus, tai gali būti svarus finansinių injekcijų į šalies ekonomiką šaltinis. Šalis turi ir kitų galimybių – pagaliau pradėti valstybinių įmonių privatizavimo programą. Nors politiškai sunku įsivaizduoti šios priemonės įgyvendinimą artimiausioje ateityje, tačiau iššūkiai energetiniame sektoriuje gali paskatinti keisti net ir šią nelabai lanksčią ekonomiką.
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
