 |
Prognozuojame, kad „brent“ rūšies naftos kainos šiais metais išliks 110–115 JAV dolerių už barelį ribose, tad palankios naftos kainų tendencijos neleis šiai ekonomikai patirti didesnių bėdų. Verta pažymėti, jog euro zonos nuosmukis didesnio poveikio šiai rinkai nedaro.
Vertinant iš fundamentalių veiksnių pusės, Rusijos ekonomika iš esmės yra priklausoma tik nuo naftos kainų. Tiesa, negalima teigti, kad pastarieji neramumai finansų rinkose neturėjo jokio poveikio. 2011 m. iš Rusijos nutekėjo 84,2 mlrd. JAV dolerių kapitalo, tai tęsiasi ir 2012 m.
Pasibaigus rinkimų maratonui, Rusijoje sumažėjo politinė rizika. Tikėtina, tai šiek tiek apramins investuotojų nuogąstavimus šiais metais. Šie procesai vis dėlto daugiau nulemti globalių tendencijų – sumažėjusio investuotojų noro investuoti į rizikingas rinkas.
Rusija – svarbi prekybos partnerė
Palanki Rusijos ekonomikos padėtis 2012 metais – svarbi prielaida Baltijos šalims išvengti neigiamų ekonomikos tendencijų dėl sudėtingos padėties euro zonoje.
Istoriškai Rusija buvo svarbi Baltijos šalių eksporto partnerė. Iki Rusijos krizės Lietuvos ir Latvijos eksportas į Rusiją sudarė daugiau kaip 20 proc. viso šalių eksporto. Rusijos krizė bei Baltijos šalių integracija į ES pakeitė prekių srautus iš Rytų į Vakarus. Kita vertus, Lietuvos eksporto dalis į Rusiją po 2004 m. augo daug sparčiau nei Latvijos ar Estijos ir 2011 metais pasiekė 17,4 proc. viso eksporto. Lietuva išlieka pirmaujanti Baltijos šalių regione pagal eksporto apimtis į šią rinką. 2010 m. duomenimis, Lietuvos dalis sudarė apie 56 proc.
2005–2010 m. eksporto į Rusiją prekių struktūroje reikšmingų pokyčių neįvyko. Lietuvos importo dalis iš Rusijos yra didesnė nei eksporto, nes didžiąją dalį importo sudaro energetinės ir kitos žaliavos, nuo kurių yra priklausoma šalies pramonė.
Eksporto srityje galime įžvelgti dvi pagrindines grupes: lietuviškos kilmės produktai ir reeksportas. Pastarasis sudaro didžiąją dalį viso eksporto – net 77 proc. Analizuojant lietuviškos kilmės eksportą, galime išskirti tris pagrindines grupes: pieno produktai (22 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto), mechaniniai įrenginiai (7.5 proc.) ir gyvi gyvūnai (7.3 proc.). Bendroje eksporto struktūroje pagrindinių eksporto prekių grupių struktūra išlieka panaši. Didžiausia dalis tenka maisto produktams, antroje vietoje – įrenginiai ir transporto priemonės ir trečioje – pramonės dirbiniai.
Estijos eksportas į Rusiją 2010 m., palyginti su Baltijos regiono šalimis, sudaro mažiausią dalį viso regiono eksporto (19 proc.), tačiau 2011m. šios šalies eksportas augo. Estija vienintelė iš Baltijos šalių dėl mažesnės šalies energetinės priklausomybės nuo importo turi teigiamą prekybos su Rusija balansą jau nuo 2008 m.
Transporto prekės, cheminiai produktai ir maisto gaminiai yra pagrindiniai produktai eksportuojami iš Estijos į Rusiją, kurie užima daugiau nei 78 proc. viso eksporto į šią šalį. Estijos, kaip ir Lietuvos, didžiąją dalį eksporto sudaro transporto priemonių reeksportas. Vadovaujantis 2003 m. Estijos statistikos departamento pateiktais duomenimis, transporto ir įrengimų pramonės reeksportui teko daugiau nei 50 proc. viso šios šakos eksporto. Naujos informacijos apie reeksportą nėra pateikta, bet galime teigti, kad esminių pasikeitimų nebuvo, nes didesnių pokyčių per nagrinėjamą laikotarpį šiame sektoriuje neįvyko.
Latvijos eksportas į Rusiją yra didesnis nei kaimynės Estijos, tačiau perpus mažesnis nei didžiąją dalį viso Baltijos šalių eksporto užimančios Lietuvos. 2010 m. duomenimis, Latvijos eksportas į Rusiją sudaro 25 proc. viso Baltijos šalių eksporto į šį regioną. Pagrindinis šios šalies eksporto produktas yra transportas ir įrengimai, kurie užima 26 proc. viso eksporto į Rusiją.
Didžioji šio sektoriaus eksporto dalis, kaip ir kitose Baltijos šalyse, yra reeksportas. Kiti reikšmingi Latvijos eksporto sektoriai yra chemijos produktai, tabakas ir gėrimai. Latvija nagrinėjamu 2005 m. – 2010m. laikotarpiu taip pat kaip ir kaimynės išlaikė turėtas pozicijas Rusijos rinkoje ir didesnių pokyčių nepatyrė.
Ar Baltijos šalių prekės konkurencingos Rusijos rinkoje?
Grafinė analizė parodė, kad Baltijos šalys išlaikė stabilią savo eksporto dalį Rusijos importe. Lietuvos konkurencinis pranašumas svarbioje Rusijos rinkoje išaugo 2005 m. ir vėlesniais metai išliko stabilus. Tokias tendencijas galėjo lemti intensyvesnis Lietuvos įmonių investavimas į Rusijos rinką.
Didžiausia pažanga kovoje už Rusijos rinką buvo pasiekta maisto produktų, žemės ūkio produkcijos tabako ir gėrimų prekių grupėje.
Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į šią rinką 2006 m. buvo pasiekusios piką – 0,5 proc. BVP, kuris išliko iki 2009 m.. Didesnę priklausomybę tarp Baltijos šalių investicijų ir didesnės Rusijos rinkos dalies užkariavimo sunku atsekti. Taip, pavyzdžiui, Estijoje šios investicijos 2005 m. išaugo keletą kartų daugiau nei Lietuvoje, tačiau didesnio teigiamo poveikio eksporto tendencijoms tai neturėjo.
Analizuojant konkrečių produktų rinkos dalis matyti, jog didžiausia pažanga kovoje už Rusijos rinką buvo pasiekta maisto produktų, žemės ūkio produkcijos tabako ir gėrimų prekių grupėje. Tai gali būti susiję ir su ES taikomomis žemės ūkio produkcijos eksporto į trečiąsias šalis subsidijomis. Šis pranašumas gali ir pasibaigti.
Vadovaujantis išankstiniu Europos Komisijos pasiūlymu dėl Bendros žemės ūkio politikos, nuo 2014 m. yra numatyta panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas arba subsidijas žemės ūkio produkcijai išvežamai už ES ribų.
Pažymėtina, kad rublio kurso svyravimai, ypatingai dramatiškais 2009 m., neturėjo didesnės įtakos bendroms Baltijos šalių eksporto į Rusiją tendencijoms. Analizė pagal prekių grupes tiek Estijos, tiek Lietuvos atveju rodo, kad maisto produktai ir galutinio vartojimo prekių grupės yra labiau priklausomos nuo nepalankių valiutos kurso svyravimų nei tarpinio vartojimo bei investicinės prekės.
Stabili Baltijos šalių Rusijos importo rinkos dalis visgi rodo, kad neigiamas vartojimo prekių grupių kaitos tendencijas kompensuoja kitos prekių grupės ir didesnį poveikį eksporto į Rusiją tendencijoms turi Rusijos paklausos svyravimai, o ne kainų pokyčiai.
Rusijos narystė PPO – ne vien tik pliusai
Rusija iki šių metų birželio vidurio turėtų ratifikuoti priėmimo į PPO dokumentus ir po 30 dienų tapti pilnateise PPO nare. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Rusijai tapus pilnaverte PPO nare, vidutinis muitų tarifas sumažės nuo 10 proc. iki 7,8 proc., žemės ūkio prekių muito vidurkis sumažės nuo 13,2 iki 10,8 proc. o pramonės prekių muitų vidurkis sumažės nuo 9,5 proc. iki 7,3 proc.
Be to, sumažės ir Rusijos galimybės vienšališkai uždrausti vienos ar kitos prekių grupės eksportą. Importo draudimas ar sustabdymas gali būti nustatytas tik pagal PPO numatytas taisykles, kai prekės neatitinka įprastų tarptautinių standartų. Netarptautiniams standartams turės būti pritaikytas mokslinio pagrindimo ir rizikos įvertinimas.
Mažai tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu tai lems reikšmingas Rusijos ekonomikos reformas. Vadovaujantis Lietuvos Pramoninkų Konfederacijos pateiktais duomenimis, galime teigti, kad Lietuvos įmonės trumpuoju laikotarpiu reikšmingesnių pasikeitimų prekybinės partnerystės su Rusija taip pat nemato. Tokią nuomonę išreiškė 84 proc. respondentų.
Vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu narystę PPO mes matome kaip pagrindinį žingsnį, siekiant modernizuoti Rusijos ekonomiką. Šią nuomonę palaiko ir Lietuvos įmonės, bendradarbiaujančios su Rusija. Lietuvos pramoninkų konfederacijos organizuotos apklausos metu įmonės išreiškė nuomonę, kad ilgesniu laikotarpiu Rusijos įstojimas į PPO teigiamai veiks įmonių veiklą- taip mano 49 proc. respondentų.
Rusijai euro zonos nuosmukis didesnio poveikio neturėjo
Didėjusios investicijos ir vartojimas Rusijoje pastaraisiais periodais skatino teigiamas ekonomikos prognozes, kurios stiprina optimistinį eksportuojančių šalių požiūri į Rusiją kaip patrauklią prekybos partnerę.
Prognozuojamos palankios naftos kainų tendencijos, kurios neleis šiai ekonomikai patirti didesnių nesklandumų.Išaugęs Rusijos importas leidžia įmonėms manyti, kad eksporto srautas į šią šalį ir toliau augs po įstojimo į PPO.
Rusijos kaip eksporto rinkos augantį potencialą lemia ir tai, kad euro zonos nuosmukis jokio didesnio poveikio jai neturėjo. Dėl šios priežasties įmonės Rusijos rinkoje mato galimybę išskaidyti ekonominių neramumų sukeliamą riziką. Tai tik paskatins didesnių tarptautinių žaidėjų įėjimą į šią rinką.
Lietuvos gamintojai Rusijos įsitraukimą į PPO vertina labai palankiai, tačiau jie neįvertina, kad ši rinka atsivers ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir kitiems tarptautiniams žaidėjams, kurie turi konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos įmones.
