BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc., namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos – 5,9 proc., prekių ir paslaugų eksportas – 5,2 proc., o importas – 9,3 proc.
Investicijų augimo „spurto“ teks palaukti
Atsigaunančios investicijos rodo, kad sudėtingiausi laikai Lietuvos ekonomikai – jau praeityje. Įmonių sąstingis pamažu traukiasi, gerėja verslo lūkesčiai, o ir aplinka investuoti kaip niekada yra palanki.
Aišku, nemenką poveikį investicijų atsigavimui greičiausiai turės viešojo sektoriaus investicijos, kurios praėjusiais metais stagnavo. Tačiau tam tikra įtampa dėl biudžeto deficito rodiklio euro įsivedimo kontekste greičiausiai lems rezervuoto viešojo sektoriaus investicijų augimo tempus.
Remiantis „Danske Bank“ prognozėmis, investicijos šiais metais didės apie 11 proc., tačiau „spurto“ galima tikėtis tik 2015 m., kai pagreitį įgaus Europos Sąjungos naujos finansinės perspektyvos struktūrinės paramos įsisavinimas. Ne vieno verslininko teigimu, lėtai atsigaunanti investicijų paklausa yra nulemta ir pastarojo veiksnio, t.y. laukiama europinių projektų.
Darbo užmokesčio augimas bus rezervuotas
Namų ūkių vartojimas ir toliau išlaiko stabiliai aukštus augimo tempus. Juos lemia stiprėjanti namų ūkių perkamoji galia dėl darbo rinkos atsigavimo bei lėtėjančios infliacijos. Beveik trečdalį darbo užmokesčio augimo nulėmė minimalaus darbo užmokesčio padidinimas šių metų pradžioje.
2014 m. darbo užmokesčio augimo tempai bus labiau rezervuoti. Dalies viešojo sektoriaus, Konstitucinio Teismo sprendimu numatytas, darbo užmokesčio kompensavimas lems mažesnį vidutinio darbo užmokesčio prieaugį nei 2013 m.
Tačiau 2014 m. darbo užmokesčio augimo tempai bus labiau rezervuoti. Dalies viešojo sektoriaus, Konstitucinio Teismo sprendimu numatytas, darbo užmokesčio kompensavimas lems mažesnį vidutinio darbo užmokesčio prieaugį nei 2013 m. Tuo tarpu tik nedidelė dalis privataus sektoriaus įmonių yra pasiryžusios didinti darbo užmokestį. Lėtai atsigaunanti euro zona bei mažėjančios Rusijos ekonomikos apsukos vis dar yra reikšmingi rizikos veiksniai, veikiantys įmonių plėtros tendencijas.
Eksporto rezultatai – nevienareikšmiški
Bene didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia lėtėjantys eksporto augimo tempai, tačiau trečiojo metų ketvirčio rezultatų kontekste reikia įvertinti ir aukštos praėjusių metų bazės faktą.
Be to, reikšmingą poveikį silpniems rezultatams darė vienkartinio pobūdžio veiksniai – sumažėjęs naftos bei trąšų eksportas. Viena vertus, tai, kad lėtesni eksporto augimo tempai iš esmės nėra susiję su prastėjančiu išoriniu konkurencingumu, yra gerai, tačiau akivaizdu ir tai, kad kai kurioms žemos pridėtinės vertės šakoms galimybės konkuruoti tampa ribotos.
Prastesnėms prognozėms pagrindo nėra
Apibendrinant galima sakyti, kad fundamentalių priežasčių stipriai bloginti šių metų prognozes nėra. Lietuvos ekonomika, tikėtina, augs apie 3,3 proc., spartus augimas bus nulemtas vidaus paklausos – vartojimas augs apie 5 proc., o investicijos – apie 10 proc.
Nors eksporto augimo tempas ir išliks spartus (apie 8 proc.), dėl atsigavusios vidaus paklausos importo augimo tempas viršys eksporto (apie 10 proc.), ir grynojo eksporto poveikis BVP bus neigiamas.
Kitąmet ekonomika augs
2014 m. „Danske Bank“ ir toliau tikisi ekonomikos augimo paspartėjimo nulemto teigiamo grynojo eksporto poveikio ir augančios vidaus paklausos.
Visgi vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo perspektyvos priklauso nuo išorinės paklausos tendencijų. 2014 m. planuojamas stiprus euro zonos augimo pagyvėjimas, Rusijos ekonomikos augimas nors ir sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir vartojimas toliau bus viena iš svarbiausių šios rinkos augimo veiksnių. Taigi, nors tam tikra rizika ir yra, kol kas jos materializacijos galimybės, mūsų vertinimu, yra nedidelės.
Violeta Klyvienė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
