Patvirtinus įstatymo pataisas būtų uždegta žalia šviesa inžinerinei arba mažajai daugiabučių renovacijai. Tokiu atveju būtų sutvarkomos ir subalansuojamos daugiabučių namų šilumos inžinerines sistemos nešiltinant sienų.
Tokia renovacija gyventojų sąskaitas už šildymą galėtų sumažinti trečdaliu. Sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojams pageidaujant, ateityje būtų galima pasinaudoti valstybės parama sienų apšiltinimui.
Šiuo metu valstybė remia tik kvartalinę ir kompleksinę renovaciją. Kompleksinė renovacija apima sienų ir stogo apšiltinimą, vėdinimo sistemos atnaujinimą, šiluminės sistemos renovavimą ir pan. Visgi gyventojai dažnai nesiryžta tokiai visaapimančiai renovacijai, juos atgraso nemaža kaina ir ilgas atsipirkimo laikotarpis.
Skaičiuojama, kad kompleksiškai renovuoti daugiabutį vidutiniškai kainuoja per 300 tūkst. EUR, tokia investicija gyventojams atsiperka per 20-25 metus. Tuo tarpu mažoji renovacija kainuoja 10 kartų pigiau ir atsiperka per 5-7 metus.
Mažoji renovacija, kaip ir kitos renovacijos formos, taip pat turėtų būti remiama valstybės. Tai įneštų daugiau socialinio teisingumo – didesniam kiekiui gyventojų atsirastų galimybė pasirinkti greitą ir efektyvią renovacijos formą, o valstybei tai kainuotų santykinai nedaug. Skaičiuojama, kad kasmet gyventojai sutaupytų per 8 mln. EUR šildymui, valstybės parama šilumos punktų modernizacijai siektų apie 31,5 mln. EUR.
Tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Danija ar Olandija mažoji renovacija dėl sąlyginai mažos kainos, sutaupomos šilumos ir greito atsiperkamumo jau ilgą laiką yra skatinama valstybės.
Įstatymo pataisas inicijavo Seimo nariai V.Poderys ir V.Vingrienė. Svarstymo stadijoje vasario mėnesį pataisų projektui pritarė 84 Seimo nariai iš 85. Galutinis balsavimas dėl valstybės paramos mažajai daugiabučių renovacijai vyks šį ketvirtadienį.
Virgilijus Poderys yra Seimo narys, Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininkas
