Tarptautinės rekomendacijos: CO2 išmetimų mažinimas ir surinkimas
Kokias gi rekomendacijas teikia tarptautinės organizacijos? Europos Komisija CO2 surinkimą ir saugojimą nurodo kaip vieną iš septynių svarbiausių priemonių ir galimybių Europos Sąjungai mažinti CO2 kiekio išmetimus, kartu su energijos vartojimo efektyvumo skatinimu, perėjimu prie atsinaujinančių energijos išteklių, netaršaus transporto vystymo, pažangios ir integruotos energetikos infrastruktūros įrengimo, žiedinės ekonomikos ir natūralaus CO2 absorbavimo potencialo didinimo.
Europos parlamentas ir Europos Taryba anglies dioksido geologinį saugojimą taip pat įvardija kaip inovatyvų ir perspektyvų būdą kovoti su klimato kaita ir pereiti prie nedidelius CO2 kiekius išmetančios energijos gamybos bei ženkliai sumažinti bendrą CO2 išmetimą daugiausiai teršiančiuose aplinką sektoriuose kaip trąšų gamyba, cemento gavyba ar energijos generavimas.
Maža to, Europos Inovacijų fondas 2020-2030 m. skirs apie 10 mlrd. Eur. paramą penkioms strateginėms sritims, iš kurių dvi yra tiesiogiai susijusios su CO2 saugojimu, t. y. – CO2 surinkimas ir utilizavimas, CO2 saugyklų įrengimas ir operavimas. ES šalys ir jose veikiančios įmonės konkuruos dėl šios ES paramos. Tačiau Lietuva galės pretenduoti į paramą, tik jei tokia technologija nebus uždrausta.
Padėtų siekti energetinės nepriklausomybės tikslų
Vieša paslaptis – net tris ketvirtadalius elektros energijos poreikio į Lietuvą importuojame ir esame sujungti su Rusija tarybiniu BRELL elektros žiedu. Tačiau jau iki amžiaus vidurio siekiame visą suvartojamą elektrą pasigaminti Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių (kaip saulė ar vėjas) ir iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir susijungti su Vakarais. Tai mūsų energetinės nepriklausomybės tikslai.
Tuo tarpu planuodama atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos Lietuva neišsivers vien su saulės ir vėjo jėgainėmis – privalome turėti pakankamai lanksčios elektros generacijos pajėgumų, kurie galėtų būti įjungti tuomet, kai nešviečia saulė ir nepučia vėjas. Gali nutikti ir taip, kad siekiant subalansuoti elektros gamybą teks statyti dujų elektrines, kurios degindamos dujas į atmosferą išskirs didelius kiekius CO2. Dėl to būtini sprendimai sumažinti CO2 išmetimus.
Prieš kurį laiką Energetikos ministerija ir viena JAV energetikos bendrovė pasirašė galimybių studijos rengimo memorandumą dėl dujinės elektrinės, kurioje būtų naudojamos CO2 surinkimo ir saugojimo žemės gelmėse technologijos. Ši studija įvertins tokią technologiją naudojančios 300 MW elektrinės rengimo Lietuvoje galimybes.
Dabartinis Žemės gelmių įstatymas leidžia saugoti CO2.
Jei amerikiečiai nuspręstų statyti elektrinę, jų investicijos sudarytų apie 150 mln. JAV dolerių. Dar svarbiau, kad šios technologijos dujinė elektrinė, kaip patikimas ir lankstus elektros energijos šaltinis, mums reikalingas įgyvendinant svarbiausią Lietuvos energetinio nepriklausomybės prioritetą – sinchronizaciją su Vakarų Europos elektros tinklais. Tačiau liekas atviras klausimas, ar radikaliais sprendimais visiškai apriboti CO2 saugojimo galimybių tyrimus ir CO2 saugojimo žemės gelmėse galimybes mes neatbaidysime užsienio investuotojų, kurie domisi galimybėmis čia investuoti šimtus milijonų ir neapsunkinsime sinchronizacijos?
Tuo tarpu CO2 geologinio saugojimo galimybių analizė jau atlikta JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje, Kinijoje, Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje. 2018 m. pasaulyje jau veikė 18 komercinių CO2 geologinio saugojimo objektų. Iki praėjusių metų pabaigos jose buvo palaidota daugiau kaip 230 mln. tonų CO2. Iki 2018 m. pabaigos Norvegijos geologinio saugojimo objektuose buvo užkonservuota per 20 mln. tonų CO2. Šis kiekis yra tolygus 4,3 mln. automobilių vienerių metų CO2 emisijoms.
Vidurio kelio siūlymas
Dabartinis Žemės gelmių įstatymas leidžia saugoti CO2. Bet realizuojant įstatymą atsirado du pasiūlymai. Vienas – totaliai drausti CO2 saugojimo galimybių tyrimus ir saugojimą, kurį gina Seimo „aplinkosaugininkai“. Jie nuogąstauja, kad CO2 grąžinimas į žemės gelmes gali turėti įtakos vandens rūgštingumui. Ir kitas, mano siūlomas kompromisinis variantas – leisti, bet uždedant patikimus saugiklius, kurį palaiko Seimo „energetikai“.
Renkantis kompromisinį variantą numatyti visi saugikliai: anglies dioksido saugojimui būtų leidžiama naudoti žemės gelmes tik gilesniame kaip 1 kilometro gylyje. Tai užtikrintų maksimalų technologijos saugumą, nes geriamas vanduo Lietuvoje slūgso 50-250 metrų gylyje, o giliausi mineralinio vandens šaltiniai 300-700 metrų gylyje. Taip pat siūlau neleisti naudoti šalies žemės gelmių iš užsienio atgabento anglies dioksido saugojimui – taip būtų apgintas ir nacionalinis interesas.
Siūlomas kompromisinis pataisų perkėlimas į įstatymus jokiu būdu nereiškia, kad Lietuva pradėtų taikyti CO2 saugojimo žemės gelmėse technologiją – tai reiškia, kad Lietuvoje, būtų galima vykdyti tyrimus, ar mūsų žemės gelmės tam tinkamos, ar tai finansiškai atsiperka – galbūt tai neįmanoma, nėra tokių klodų. Bet jeigu mes visiškai uždraudžiame tokią technologiją – nebus galima atlikti netgi tyrimų. Bet kuriuo atveju, kuriuo keliu eiti Lietuvai Seimas apsispręs jau rudens sesijoje. Iki to laiko klausimas atviras diskusijoms.
Virgilijus Poderys yra Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas.
