Dokumente Baltarusijos vadovybė raginama neišduoti licencijos Astravo atominės elektrinės veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas įvykus žemės drebėjimui, nesustiprinta reaktorių apsauga nuo komercinio lėktuvo katastrofos, nesudaryti susitarimai dėl ekstremalių situacijų valdymo su kaimyninėmis šalimis, tarp jų ir Lietuva, bei neįgyvendinti tarptautiniai branduolinės saugos reikalavimai.
Rezoliucijos užkulisiai
Nors rezoliuciją inicijavo Lietuvos delegacija ir ji iš pradžių vadinosi „Dėl branduolinės saugos Astravo AE“, dėl interesų konflikto joks Lietuvos delegacijos politikas negalėjo būti šio dokumento rengėju. Todėl šiam darbui buvo paskirta Turkijos atstovė Emine Nur Gunay.
Kuomet Gunay pradėjo kuruoti šią rezoliuciją, jos pavadinimas buvo keičiamas išimant Astravo dalį. Taip pat būta vilkinimo ar terminų nesilaikymo – tad teko gerokai padirbėti, kad Astravo tema Lietuvai aktualiais aspektais būtų grąžinta į rezoliucijos projektą.
Lietuvos poziciją mūsų delegacijai buvo sunku ginti galbūt ir todėl, kad su Gunay galimai palaikė ryšį ir baltarusių diplomatai, o ir pačioje Turkijoje šalia Kipro yra statoma atominė elektrinė. Iškalbingas faktas, kad tiek Astravo, tiek Turkijos atomines elektrines stato tas pats Rusijos „Rosatom“. Tad kas galėtų paneigti Rusijos interesus ir galimą įtaką?
Kortas kaip reikiant sumaišė ir Kipras, kurio pastangomis ta pati Turkijos–Kipro pasienyje statoma atominė elektrinė rezoliucijoje buvo įvardinta kaip nepakankamai saugi. Panašu, kad dėl Turkijai nepalankių Kipro pataisų Turkijos atstovė neatlaikė spaudimo. Rugsėjo pabaigoje Emine Nur Gunay atsiuntė atsistatydinimo prašymą komiteto pirmininkui, prašymą išimti jos pavardę iš raporto ir atsisakymą Parlamentinės asamblėjos metu pristatinėti rezoliuciją. Tačiau nepaisant visų trikdžių rezoliucija buvo patvirtinta galutiniam svarstymui, priimta ir patvirtinta.
Politinis Kremliaus projektas riboti energetinį savarankiškumą
Būtina akcentuoti, kad Astravo atominė elektrinė yra politinis Kremliaus projektas. Viena vertus, projektas visiškai finansuojamas Rusijos, antra vertus, pačias statybas vykdo valstybinė Rusijos korporacija.
Tuo metu ekspertai vienbalsiai sutaria, kad energetika Kremliui – tai politinis įrankis ekonominiam spaudimui įgyvendinti. Turbūt geriausiai Rusijos poziciją išreiškia citata iš oficialios Lukašenkos kalbos 2013 m. Baltarusijos valstybiniame universitete: „Astravas taps užstrigusiu žuvies kaulu Baltijos ir ES šalių gerklėse.“
Lietuvai didžiausią nerimą kelia, kad Astravo AE statybų darbai vyksta skubotai ir nepaisant kokybės standartų, kai tuo metu Baltarusija giriasi, jog Astravo AE bus pigiausiai pastatyta branduolinė jėgainė pasaulyje.
Astravo AE problema – ne tik Lietuvos bet ir visos Europos problema, nes branduolinės avarijos atveju pasekmės bus juntamos visoje Europoje. Europos taryboje patvirtinus rezoliuciją apie atominių elektrinių saugumą, Lietuva, turėdama visos tarptautinės bendruomenės užnugarį, gali reikalauti, kad Astravo AE atitiktų griežčiausius tarptautinius saugumo standartus.
Virgilijus Poderys yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.
