Tuo tarpu Rusija ir Vokietija tikina, kad tai grynai komercinis projektas aprūpinti Vakarų Europą pigiomis dujomis.
Europą juosianti rusiškų dujų kilpa
Diskutuojant apie Rusijos „komercinius energetikos projektus“ visada reiktų įvardinti tikruosius jos energetikos politikos siekius. Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad energetika Kremliui – tai politinis įrankis ekonominiam spaudimui įgyvendinti.
NordStream II nėra vienintelis Kremliaus vystomas „komercinis“ dujų vamzdynas. Lygiagrečiai Rusija įgyvendina kitą projektą Juodosios jūros dugnu TurkStream, leisiantį Rusijai savo dujomis maitinti ir Pietų Europą.
TurkStream dujotiekis yra dviejų gijų, kurių viena bus skirta Turkijos rinkai, kita – eksportui į pietinės ES šalis per Graikiją iki Šiaurės Italijos.
Jei Rusijai pavyks įgyvendinti abu suplanuotus projektus, rusiškų dujų vamzdžių gniaužtai Vakaruose ir Pietuose apgobs Europą, leis dujas tiekti Europai, apeinant Rytų ir Centrinės Europos šalis.
Nepaisant pasipriešinimo projektas juda į priekį
NordStream II nuolat kritikuojamas ir bandomas įvairiausiomis priemonėmis stabdyti. Štai Danija vis delsia išduoti leidimą. Vašingtonas nuolat kartoja, kad bendrovėms, vykdančioms veiklą Rusijos dujotiekiais, kyla reali JAV sankcijų grėsmė. Europos Sąjungoje netyla diskusijos, ar neturėtume šiam projektui pritaikyti vadinamojo Trečiojo Energetikos paketo reikalavimų, kurių Rusijos įmonė „Gazprom“ neatitiktų...
Deja. Nepaisant milžiniško pasipriešinimo, NordStream II lėtai, bet užtikrintai juda į priekį. Skelbiama, kad jau nutiesta didžioji vamzdyno dalis. Todėl šioje vietoje būtina kalbėti, kokius pavojus Lietuvai kels NordStream II.
Dujų tranzito kelių per Ukrainą, Slovakiją, Vengrija, Baltarusiją ir Lenkiją vaidmuo akivaizdžiai sumažėtų, o Rusijos geopolitinė galia sustiprėtų.
Grėsmės Lietuvai: mažėjantis saugumas ir silpnesni kaimynai
Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai NordStream II turės įtakos keliais aspektais. Pirmiausia – tai galimai mažėjantis saugumas. Rusija jau šiandien valdo NordStream I, o kartu su su antru dujotiekiu turės šimtus mlrd. kubinių metrų dujų, tekančių Baltijos jūra netoli Lietuvos vandenų. Labai tikėtina, kad Rusija argumentuos esą turi teisę pati saugoti savo pažeidžiamą dujų tiekimo trasą. Tai sukurtų pretekstą Maskvai šioje teritorijoje turėti daugiau karo laivų ar kitų karinių saugumo priemonių, kurios keltų abejonių dėl regiono ir Lietuvos saugumo.
Kitas neigiamas veiksnys Lietuvai – tai rytinių ES valstybių-partnerių silpnėjimas, nes NordStream projektais iš esmės apeinama ir silpninama Vidurio ir Rytų Europa. Jei arba kai projektas bus įgyvendintas šiuo metu esantys dujų tranzito keliai, kuriais rusiškos dujos pasiekia Europą, būtų pakeisti NordStream I ir NordStream II koridoriumi. Jais dujos pasiektų Vokietiją ir iš ten būtų paskirstomos į daugelį ES šalių. Tranzito kelių per Ukrainą, Slovakiją, Vengrija, Baltarusiją ir Lenkiją vaidmuo akivaizdžiai sumažėtų, o Rusijos geopolitinė galia sustiprėtų.
Šiuo metu minėtos šalys yra atsparios Rusijos spaudimui, nes pačios turi įtakos dujų tiekimui – dujotiekiai eina per jų teritoriją ir paklūsta jų jurisdikcijai, todėl su šiomis šalimis Rusijai reikia skaitytis. Bet tik kol kas.
Virgilijus Poderys yra Seimo narys, Energetikos ir darnios kaitos komisijos pirmininkas.
