Reikia tik pasidžiaugti, jog šis atvejis Upytės katilinėje baigėsi, palyginus, gerai – pavojingą kurą greitai nustota deginti. O kas būtų nutikę, jei kenksmingais priedais užterštą žaliavą būtų nusipirkusi mokykla ar darželis ir nebūtų taip greitai sureagavęs?
Todėl šiandien reikia kalbėti ne tik apie tai, kad nesaugių biokuro granulių tiekėjas turėtų griežtai atsakyti už į rinką patekusį nekokybišką ir pavojingą kurą, bet taip pat būtina užtikrinti, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.
Lietuvos biomasės energetikos atstovai Energetikos ministerijai siūlo patikslinti biokuro (taip pat ir realizuojamo „Baltpool“ biokuro biržoje) apibrėžimą, nurodant, kad biokuro žaliava ir jos priedai negali savo sudėtyje turėti ne natūralios kilmės cheminių medžiagų.
Daugelis Europos valstybių biokuro produkcijos kokybės problemą išsprendė jau seniai – įdiegė visame pasaulyje galiojančias sertifikavimo sistemas, kurios leidžia užtikrinti, kad perkamas biokuras yra kokybiškas ir jo sudėtis kruopščiai ištirta.
Vienu iš gerai veikiančių tokio pobūdžio sertifikavimo sistemos pavyzdžių galėtų būti „ENplus“, kuris sertifikuoja aukštos kokybės medienos granulių gamintojus ir tiekėjus.
Tarptautinė sertifikavimo sistema padeda Lietuvos granulių gamintojams konkuruoti Europos rinkose ir stiprina vartotojų pasitikėjimą mūsų šalyje pagamintomis medienos granulėmis.
Šios sistemos privalumas yra tas, kad, norint užtikrinti aukštą gaminio kokybę, sertifikuojamas kiekvienas tiekimo grandinės elementas: nuo gamintojo, pardavėjo iki paslaugų teikėjo (pervežėjo ar pakuotojo). Net ir vartotojas privalo granules naudoti pagal nustatytas taisykles ir gaires. Toks atidus visos biokuro grandinės reguliavimas sukuria pasitikėjimą tarp produkto gamintojo, tiekėjo, pirkėjo ir užkerta kelią atvejams, kai nusiperkamas nekokybiškas biokuras ar net draudžiama naudoti žaliava.
Jei „Baltpool“ biokuro birža įdiegtų sertifikavimo sistemą ir leistų biržoje dalyvauti tik tiekėjams, kurie turi tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus, užtikrinančius, kad parduodamos biokuro granulės yra kokybiškos, panašūs atvejai, kaip įvykęs Upytės katilinėje, nepasikartotų. Tačiau, lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad tokias geros kokybės granules pirktų ne vien šilumos tiekėjai, bet ir kiti pirkėjai, tokie kaip mokyklos, darželiai ir daugelis kitų.
Per metus Lietuvoje pagaminama apie 300 – 350 tūkst. tonų medienos ir 100 tūkst. tonų šiaudų granulių. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA duomenimis, šiandien mūsų šalyje jau veikia 20 sertifikuotų įmonių, iš kurių 10 gamina biokuro granules, o likusios 10 – pardavinėja. Taip pat yra ir įmonių, kurios artimiausiu metu planuoja sertifikuotis.
Tarptautinė sertifikavimo sistema padeda Lietuvos granulių gamintojams konkuruoti Europos rinkose ir stiprina vartotojų pasitikėjimą mūsų šalyje pagamintomis medienos granulėmis. Šiandien matome, kad tokie sertifikatai reikalingi ne tik konkuruojant užsienyje, bet ir užsitikrinant pasitikėjimą vietinėje rinkoje, ypač po tokių atvejų, kai nesąžiningi vieno tiekėjo veiksmai meta šešėlį ir sukelia nepasitikėjimą sąžiningai rinkoje veikiančiomis įmonėmis.
Virginijus Ramanauskas yra Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas
