Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Virginijus Šikšnys: Šešetukininkas universitete: daug ar mažai?

Skambant diskusijoms, ar reikia kelti konkursinio balo kartelę stojantiesiems į universitetus, esu klausiamas pasidalinti, ką apie tai galvoju kaip mokslininkas, savo rezultatais matomas tarptautinėje mokslo erdvėje.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys / E. Kurausko nuotr.

Pirmiausia apie tai, ką reiškia dabar Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomas konkursinio balo kėlimas nuo 3 iki 4 iš dešimties. Kalbant visiškai paprastai, tai reiškia, kad į universitetus galės ateiti ir šešetukininkai, jei žiūrėtumėme pagal 10 balų mokyklinio vertinimo skalę.

Aš, kaip su studentais dirbantis mokslininkas, klausčiau ne – ar tokia kartelė ne per aukšta, o kaip tik atvirkščiai – ar ji ne per žema. Kad 2018 m. įstotum į universitetą, užteks būti surinkus tik 40 iš 100 balų per valstybinius brandos egzaminus.

Pernai ši kartelė buvo tik šiek tiek žemesnė – 3 balai iš dešimties. Tai reiškia, kad 2017 m. į universitetus galėjo įstoti ir tie, kurie nepasiekė net pagrindinio lygio laikydami egzaminus – galėjo būti nesurinkę net 30 balų iš 100, skaičiuojant 4 egzaminų vidurkį.

Vilniaus universitetas, kurio Biotechnologijos institute dirbu, minimalios konkursinio balo kartelės kėlimą palaiko, nes yra akivaizdu, kad studijų ir mokslo kokybė tiesiogiai priklauso nuo ateinančių studijuoti pasirengimo.

Jei į Universitetą ateina pirmakursis, nemokantis vidurinės mokyklos chemijos ar biologijos kurso, su juo reikia pirmiausia kartoti bazines žinias kamšant spragas. O ką tuomet turi veikti tie, kurie tas žinias jau atsinešė iš mokyklos? Tai demotyvuoja ne tik gerus studentus, bet ir dėstytojus. Dėstytojas, kurį motyvuoti dirbant už neadekvatų atlyginimą, yra ir taip sunku, turi gaišti laiką aiškindamas mokyklines tiesas. Nors artėjančios šv. Kalėdos yra stebuklų metas, aš nelabai tikiu, kad žmogus, kuris mokykloje tempė vos šešetui, staiga taps motyvuotas gilintis į nelengvus mokslus universitete ir staiga prisivys savo bendraamžius.

Taigi, jei mes iš tikro siekiame studijų ir mokslo kokybės, formulė yra paprasta – reikia dviejų komponentų: gerų studentų, kurie atsinešė tvirtus pagrindus iš mokyklos ir motyvuotų dėstytojų. Deja, dabar egzistuojanti studentų priėmimo ir studijų finansavimo sistema, tikrai to neskatina, ir jeigu niekas nesikeis, kitais metais vėl kalbėsime apie tas pačias problemas.

Virginijus Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos