Šis sprendimas sukėlė nepasitenkinimą Informacinių ryšių ir technologijų (IRT) bendruomenėje, atsakingos asociacijos viešai išreiškė susirūpinimą.
Tvirtai balsavau už IVPK prijungimą prie Ekonomikos komiteto, nes tikiu, kad IRT sritis yra neatsiejama nuo progresyvios ekonomikos ir, deja, kol kas buvo padaryta labai nedaug, kad IRT sektoriaus potencialas būtų išnaudotas, o IRT indėlis į šalies BVP būtų daug svaresnis.
Stipriai atsiliekame
Nuo 2010 iki 2015 metų IRT sektoriaus indėlis į šalies BVP augimą sudarė vos 2,5 proc. Tai trečia vieta nuo galo ES. Estija gali pasigirti beveik 20 proc. indėliu į BVP, net kaimynai Latviai beveik siekia ES vidurkį.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad investuojant ES lėšas į valstybės IT ūkį (infrastruktūrą ir e. paslaugas) neplanuojamos operacinės išlaidos – investicijos daromos neskaičiuojant, kiek IT infrastruktūrą kainuos išlaikyti ateityje.
Tačiau blogiausia tai, kad institucijose diegiama IT infrastruktūra neturi jokių sąsajų tarpusavyje, dėl ko turime itin žemą darbo našumą ir neefektyvų infrastruktūros išnaudojimą.
Šiuo metu IT specialistų poreikis yra didelis, o priemonių didinti specialistų skaičių įgyvendinta nedaug.
Toks siauras požiūris neišvengiamai sukels valstybei rūpesčių po 2020 metų, kai baigsis ES investicinis laikotarpis.
Akivaizdu, jog indėlis į šalies BVP nėra vienintelis rodiklis, demonstruojantis, kad IRT sektoriaus potencialas nėra išnaudotas. Jungtinės Tautos jau seniai pabrėžė, kad aukštosios technologijos – tai efektyvi priemonė spręsti socialines problemas. Šiuo metu IT specialistų poreikis yra didelis, o priemonių didinti specialistų skaičių įgyvendinta nedaug.
Trūksta darbuotojų
Darbo jėgos trūkumas jau dabar užkliūva ketinantiems investuoti Lietuvoje, nes plėtros galimybės itin ribotos. Iškritusiems iš darbo rinkos šalies gyventojams privalo būti siūloma galimybė persikvalifikuoti.
Persikvalifikuojant ir įgyjant reikalingų įgūdžių būtų didinama gyvenimo kokybė ir mažinama socialinė atskirtis – IT sektorius užtikrina gerokai aukštesnes nei vidutinės pajamas.
Be to, IRT sektorius gali pasitarnauti ir kaip priemonė spręsti neefektyvaus valstybės valdymo problemas, gerinti ir stebėti valstybės teikiamų paslaugų kokybę.
Suprantant IRT sektoriaus svarbą, kuri, net neabejoju, ateityje tik didės, ekonomikos komitetas dar žiemą sukurs pakomitetį, kurio pagrindinė užduotis išnaudoti IRT sektorių šalies ekonomikos augimui.
Ką darysime toliau
Prioritetiniai darbai, laukiantys artimiausiu metu:
– Iki 2020 metų sieksime bent dvigubai padidinti IRT specialybės absolventų skaičių. Nuo 2011 m. IRT sektoriuje atlyginimai paaugo vidutiniškai 27,4 proc., kai tuo tarpu vidutinis atlyginimas šalyje – 18,4 proc. 2015 metais vidutinis darbo užmokestis IRT sektoriuje pasiekė 1237 eurus per mėnesį. Lietuvos IRT sektorius kasmet gali pasiūlyti dvigubai daugiau darbo vietų IRT srities specialistams, nei tokių parengia šalies švietimo sistema.
Šios priemonės padėtų kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti per mokymąsi visą gyvenimą bei mokymąsi darbo vietoje.
– Sieksime, kad kuo daugiau šalies gyventojų turėtų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės procesuose dalyvauti būtinų įgūdžių.
Įgyvendindami politikos priemones, kuriomis būtų padidintas švietimo ir mokymo sistemų pajėgumas tenkinant bendrų ir profesinių skaitmeninių įgūdžių paklausą. Šios priemonės padėtų kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti per mokymąsi visą gyvenimą bei mokymąsi darbo vietoje. Skatinat skaitmeninį raštingumą mažėtų socialinė atskirtis ir nedarbas.
– IRT ir inovacijų kompetencijų konsolidacija vienoje ministerijoje, taip įtvirtinant vieną atsakingą instituciją už Lietuvos IRT sektorių, skaitmenizacijos politikos formavimą, strateginį valstybės IT ūkio valdymą, inovatyvių e-paslaugų plėtrą. Vieningai ir strategiškai valdomas valstybės IT ūkis leistų sutaupyti valstybės lėšų, vystyti inovatyvias e-paslaugas, kurios neštų ne tik tiesioginę naudą Lietuvos gyventojams, bet ir verslas, bendradarbiaudamas su valdžios institucijomis, galėtų jas sėkmingai eksportuoti į užsienio rinkas.
– Skatinsime skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų kūrimą ir eksportą, taip siekdami paspartinti ekonomikos augimą.
– Užtikrinsime paslaugų ir procedūrų skaitmenizavimo plėtrą, įtraukiant naujas viešojo administravimo ir privataus sektoriaus sritis, didinsime valstybės registrų duomenų prieinamumą ir atvirų duomenų naudojimo skaidrumą, įpareigojant registrų tvarkytojus viešinti informaciją apie atvirus registrų duomenis.
Ekonomikos komitete turime pakankamai kompetencijos ir specialistų, kurie, tikiu, sėkmingai įgyvendintų reikalingus pokyčius IRT sektoriuje net ir nesant IVPK komiteto.
Siekiant progreso ir nuolatinio šalies konkurencingumo didėjimo, per artimiausius ketverius metus IRT sektoriaus dalis Lietuvos ekonomikos augime privalo būti ženkliai padidinta. Investicinės aplinkos gerinimui reikalingi ryžtingi strateginiai sprendimai ir permainos, todėl IRT klausimai nebus nustumti į Ekonomikos komiteto darbotvarkės paraštes.
Virginijus Sinkevičius yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
