Atėjo naujas rudens sezonas, liko tik mėnuo iki rinkimų – tuoj vėl vietoj grybų ims piltis pažadai kaip po gero lietaus.
Kupčinskas kažkada jau pasižymėjo Kaune, o prieš ketverius metus pabandė pūstelėt miglos Prienų, Birštono ir Alytaus rajono žmonėms. Dabar vėl metasi kitur – į Raudondvarį. Turbūt, galvoja, ten dar niekas nebus girdėję jo pasakų. O gal kregždučių partija neberanda jau vietos, kur tokį talentą padėt, kad mažiau bėdos būtų.
Kadaise rašytojas Bulgakovas sakė, kad rankraščiai nedega. Taip ir su Kupčinsko pažadais. Dar ir šiandien internete guli jo vaidybos rezultatas: kaip tikras aktorius rimtu veidu prieš kameras filmavosi ir aiškino, kad Prienų kelias nr. 130 yra „vienas pavojingiausių, labiausiai apkrautų ir avaringiausių“ Lietuvoje, prilygsta intensyviausioms magistralėms. Lyg kas nors to dar nežinotų... Net peticijas rengė, parašus rinko.
Negali ginčytis, tikrai sakė tiesą. Kelias – visiškai apgailėtinas. Toks buvo prieš 4 metus, toks yra ir šiandien. Kaip ir rūpestį dėl jo demonstravęs, rekonstrukciją prižadėjęs politikierius A.Kupčinskas. Niekas nepasikeitė. Gal tik dar daugiau žmonių žuvo ar buvo suluošinti tame kelyje, bet „rūpintojėliui“ tas jau nelabai rūpi.
„Vienas svarbiausių mano darbų kitoje Seimo kadencijoje – šio kelio rekonstrukcija. Ji turi įvykti dar iki 2024 metų, – balbatavo kandidatuodamas į Seimą 2020 metų rudenį. – Dabartinė valdžia pro pirštus žiūri į kelio intensyvumą ir augantį avaringumą. Pokyčių labai svarbu imtis jau dabar!“
Tai šiandien galima paklaust, pro kurią vietą jis pats žiūrėjo į šitą tragišką kelią visus ketverius metus? Ar dar sugebėtų pažiūrėt į akis tiems Prienų, Birštono žmonėms, kuriems buvo prižadėjęs aukso kalnus?
Pasirodo, čia buvo tik eilinis pirstelėjimas didelėje jūroje dėl savo paties siauro intereso – bet kokiais būdais dar kartą patekt į valdžią.
Sėdint Seime, atrodo, atmintis šlubuot ima ir patraukia ant nesąmonių. Kitaip ir negali pavadint to, ką šitas išminčius įstengė padaryt su automobilių numeriais. Sugalvojo perstumdyt raides. Matyt, čia jau tikrai pirmo svarbumo reikalas Lietuvai.
Tiesa, dar jo buvęs kolega partietis Andrius Vyšniauskas buvo pokštelėjęs idėją pakeist senus kelio ženklus naujais, bet anas jau sėdi ramus iš STT įtarimų sulaukęs – galimai apsivogęs.
Daugelis vairuotojų sutiks, kad iki tol turėjom vienus tvarkingiausių valstybinių numerių Europoje. O kas liko dabar? Neproporcingai suspaustas simbolių kratinys, kur raides nuo skaičių dar ne iš karto atskirsi. Jei nors kažkam patinka, paplokit tam minties galiūnui ir palinkėkit sėkmės – jis vėl nori eit šalies valdyt.
Tai dabar laukia nauja plokštelė su eiliniu smegenų pudrinimu apie „neišspręstas problemas, nebaigtus darbus, valstybės valdymą ir regioninę politiką“. Šįkart – Raudondvario apylinkių gyventojams. Gerai, kad negyvenu Kačiūniškėje, nes kaip rinkėjas turėčiau ir pats tų kreivų fantazijų klausytis.
