Europos Komisija (EK) planuoja įvesti baudas šalims, kurios atsisakys priimti pabėgėlius. Už vieną nepriimtą – 250 tūkstančių eurų. Nieko baudelės, tiesa? Brangūs, vienok, tiek pabėgėliai.
Taigi turėsime tokį itin savotišką pasirinkimą: arba priimame tai, ką mums siunčia, arba mokame baudas. Taip EK biurokratai, matyt, įsivaizduoja europietišką solidarumą. Bendrijos šalių lygiateisiškumą ir kitus dalykus.
Naujasis vidaus reikalų ministras, beje, neseniai sakė spartinsiąs pabėgėlių perkėlimą į Lietuvą. Suprask, geriau jie, nei baudos. Nors tuo metu apie baudas dar nebuvo skelbiama.
Na, o Darbo partija kategoriškai pasisako prieš pabėgėlių priėmimą. Priminsiu, jog asmeniškai inicijavau ir parengiau visų Lietuvos politinių partijų susitarimą, kuris skelbia, jog Lietuva įvykdys jai anksčiau skirtą kvotą, priims 1105 pabėgėlius, tačiau daugiau – ne.
ES yra drąsių šalių, kurios ir anksčiau pasipriešino, ir dabar garantuotai priešinsis tokiam EK diktatui pabėgėlių klausimu. Lietuvai reikia stoti šalia jų.
Šiame susitarime teigiama, jog Lietuva nėra pasirengusi priimti didelio prieglobsčio prašytojų skaičiaus: valstybė tam neturi nei reikiamų finansinių galimybių, nei prieglobsčio prašytojams reikalingos, pritaikytos bei tinkamos socialinės integracijos infrastruktūros. Be to, šalyje vyrauja itin neigiamas visuomenės nusiteikimas prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, o visuomenė reiškia pagrįstą baimę dėl galimų kriminalinių nusikaltimų, kuriuos gali vykdyti į Lietuvos Respubliką perkelti prieglobsčio prašytojai.
Ir esminiai susitarimo punktai, kurie skamba taip: sutariama per nustatytą laikotarpį įgyvendinti anksčiau pasirašytą Lietuvos Respublikos sutikimą priimti 1105 prieglobsčio prašytojus. Tačiau susidarius situacijai ar sulaukus papildomo EK ar kitų Bendrijos institucijų prašymo, raginimo ar nurodymo kvotų ar kitokiu privalomuoju principu priimti nenustatytą papildomą kiekį prieglobsčio prašytojų, būtina išreikšti tvirtą, aiškią ir nedviprasmišką valstybės poziciją dėl tokio priėmimo negalimumo dėl aukščiau išvardytų priežasčių.
Be to, siūloma įpareigoti Vyriausybę bei kitas institucijas deklaruoti ir atstovauti tokią Lietuvos Respublikos poziciją tiek Bendrijos viduje, tiek ir išorėje. O dėl pasikeitusių aplinkybių ar valios šis susitarimas ir sprendimas dėl papildomų prieglobsčio prašytojų priėmimo gali būti pakeistas ar pakoreguotas tik Seimo valia, atviru balsavimu, kuomet sprendimui pritaria ne mažiau kaip pusė Seimo narių.
Esu įsitikinęs, jog mums nepriimtinas prievartinis kvotų nustatymo mechanizmas. Labiausiai todėl, kad mums, visų pirma, rūpi ne pabėgėliai, kurių didžioji dalis tiesiog ieško geresnio gyvenimo (beje, nieko nedirbant, tik gaunant išlaikymą, išmokas ir panašiai), o mūsų pačių žmonės.
Turime užtikrinti orų lietuvių pragyvenimą, padorias algas, pensijas, sutvarkyti socialinę bei švietimo sistemas, padaryti begalę kitų neatidėliotinų darbų. Kai tai bus atlikta, galėsime pradėti galvoti apie naujas pabėgėlių „porcijas“.
Tiesa, kol kas kitos politinės partijos neskuba pasirašyti šio susitarimo. Nors iš principo jam kaip ir pritaria. Bent jau taip sako. Visgi ilgai „maivytis“ nepavyks, netolimoje ateityje teks garsiai ir aiškiai pasakyti: pasirašo ar ne. Jei ne – ką gi, labai aiški žinia visuomenei, ypač prieš artėjančius rinkimus. Padės apsispręsti.
Grįžtant prie EK sprendimo. Kaip jį vertinti, matyt, abejonių nekyla. Tai – itin ciniškas, pagaliau ir absurdiškas požiūris. Bei akivaizdžiai neadekvačios priemonės. Iš pradžių – priverstinės pabėgėlių kvotos, paskui – baudos už tai, jei tų kvotų nepildai. Kaip suprantu, ne tik tų, jau anksčiau nustatytų, tačiau ir būsimųjų. Kiek, įdomu, Lietuvai lieps priimti kitą kartą? Dar tūkstantį? Penkis tūkstančius? Dešimt?
Kaip bebūtų, panikuoti neverta. Dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ES yra drąsių šalių, kurios ir anksčiau pasipriešino, ir dabar garantuotai priešinsis tokiam EK diktatui pabėgėlių klausimu. Lietuvai reikia stoti šalia jų.
Vengrija, Slovakija dėl nustatytų privalomų pabėgėlių kvotų jau anksčiau kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą. Lenkija atšaukė Vyriausybės sprendimą priimti jiems primestą pabėgėlių skaičių. Kitos šalys veikia kitokia kryptimi: griežtina įstatymus taip, kad gauti prieglobstį šalyje tampa itin sudėtinga.
Kaip matome, variantų yra. Kovoje prieš EK biurokratų diktatą nebūtume nei vieni, nei vieniši, nei kokios nors „baltos varnos“. Tereikia drąsos ir griežto bendro sprendimo. Darbo partija tokiam yra pasiruošusi. Ar ryšis kiti?
Vydas Gedvilas yra Seimo vicepirmininkas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
