Ar tai reiškia, kad vienu ypu ėmėme ir išsprendėme besaikio alkoholio vartojimo Lietuvoje problemą? Vargu bau.
Balsuodamas šiuo klausimu paskutinį kartą susilaikiau. Kaip ir daugelis Darbo partijos frakcijos narių. Lygiai kaip 2011 metais (būtent tada Seimas nutarė uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse nuo 2016-ųjų). Buvome ir likome nuoseklūs.
Kodėl tokia pozicija? Pamėginsiu paaiškinti. Visų pirma dėl to, kad alkoholio panaikinimas iš degalinių galbūt ir yra vienas iš kovos su alkoholizmu elementų, tačiau tikrai ne pagrindinis. Jei būtų galima skirstyti į pagrindinius ir išvestinius, priskirčiau prie pastarųjų. Dar daugiau: ne prie pirmojo būtinumo, o prie šalutinių išvestinių.
Ne degalinėse alkoholį perka tie, kurie jau yra ligoniai. Ar beveik tokie. Yra daugybė kitų vietų, kurioms teikiamas prioritetas. Be kita ko ir todėl, kad degalinėse alkoholis – su tikrai ryškiu antkainiu. Kas pirko, tas žino.
Egzistuoja daugybė kitų vietų, kur alkoholis ir lengviau prieinamas, ir pigesnis. Kita vertus, vien draudimais, kaip žinia, problemos nepanaikinsi ir neišspręsi. Tą ne kartą ir ne du įrodė pasaulinė praktika. Taip, galima ir tikriausiai reikia riboti priėjimą, tačiau ar degalinės – ta vieta, kur tai daryti būtina pirmučiausia?
Ne degalinėse alkoholį perka tie, kurie jau yra ligoniai. Ar beveik tokie. Yra daugybė kitų vietų, kurioms teikiamas prioritetas.
Ginče dėl degalinių ne kartą girdėjome vienos pusės balsą. Apie Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimus, kuriuose Lietuva įvardinama kaip viena labiausiai alkoholį vartojančių šalių pasaulyje. Apie būtinybę mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Apie tai, kad žmonėms reikia sveikų ir blaivių pramogų, kultūros ir t.t.
Kur kas rečiau, bent jau viešojoje erdvėje, minimi ir girdimi kitos pusės argumentai. O jie irgi verti dėmesio ir diskusijų.
Pradžiai – statistika. Iš 28 Europos Sąjungos šalių apribojimai ar draudimai prekiauti degalinėse taikomi 12-oje. Taigi – mažiau nei pusėje. Dauguma ES valstybių, kovodamos su alkoholio vartojimo problema, eina kitokiu keliu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda norimo rezultato, nes šių produktų vartotojai randa kitų, dažniausiai nelegalių ir neteisėtų, būdų tenkinti savo poreikius.
Darytina išvada, kad valstybė visų pirma turėtų imtis ne naujų draudimų įvedimo, bet apsvarstyti esamą efektyvumą, alkoholio vartojimo problemas spręsti visuomenės švietimo, šeimos ir bendruomenės pagalba, informacijos apie neigiamą alkoholio poveikį skleidimu, akcizo didinimu, alkoholio reklamos draudimu, galų gale alkoholio vartojimo kultūros ugdymu.
Verta dėmesio ir diskusijoje dėl draudimo degalinėms medikų išsakyta mintis: draudimas, jų nuomone, yra tik formaliai susijęs su alkoholio vartojimo mažinimu ir nepadarys reikšmingesnio poveikio alkoholio vartojimo lygiui. Tad ar tai netaps tik dar vienu draudimu vardan draudimo?
Nenoriu ir neketinu ginti verslo, kuris prognozuoja, jog teks mažinti darbo vietas ir pan., interesų – nors ir esu įsitikinęs, jog bet kuriai ekonominio vystymosi ir pažangos keliu einančiai valstybei verslo puoselėjimas turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų. Tačiau kuomet deklaruojame siekį mažinti alkoholio vartojimą, pradedame ne nuo esmės, o smulkmenų, darosi keista. Ir vargu ar teisinga.
Ar degalinės užsidarys ar ne, ar mažės jose dirbančių – netrukus pamatysime. Tačiau mažesnio alkoholio vartojimo efekto, neabejoju, tikrai nefiksuosime.
Vydas Gedvilas yra Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas
