Priminsiu, kad dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė 2015 šiam projektui įgyvendinti skyrė 53,39 mln. Eur, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip ir Vilniaus miesto savivaldybė, yra Koncesijos sutarties šalis.
Tai reiškia, kad Vyriausybės atsitraukimas praktiškai padėtų tašką šiam istoriškai brangiausiam sporto projektui. Koncesijos sutartis pasirašyta dar 2021 m., taigi beveik 4 metus Nacionalinio stadiono statybos nevyko.
Šio rekordiškai brangaus projekto užtarėjas Vilniaus meras Valdas Benkunskas sureagavo į šiuos Seimo narių siūlymus nurodydamas, kad darbų nutraukimas (kurie ir taip nevyksta) reikštų didelius ekonominius nuostolius, o patį siūlymą vadina „baigiamosiomis konvulsijomis“. Ironiška, bet baigiamosios konvulsijos gali apimti ne Seimo nutarimą, o ir patį V.Benkunsko taip ginamą Nacionalinio stadiono projektą. Panagrinėkime susidariusią situaciją detaliau, o ne švaistykimės politiniais grasinimais.
Pirma, mėgstu konkretumą, todėl priminsiu, kad būtent V.Benkunskas pateikė savivaldybės Tarybai aibę Koncesijos sutarties pakeitimų ir pasiūlė didinti projekto kainą 40,07 proc., t. y. virš 32,7 mln. Eur. Toks pasiūlymas sukėlė ažiotažą visuomenėje, tačiau V.Benkunskas laikėsi savo.
Antra, visuose Koncesijos sutarties pakeitimuose, kuriuos pasiūlė V.Benkunskas, nurodyta, kad Koncesijos sutartis neįsigaliojo visa apimtimi dėl aplinkybių, už kurias ATSAKINGA Vilniaus miesto savivaldybė (suteikiančioji institucija), o rekordiniams kainos didinimams ir pratęsimams įtaką darė neva visokios nenumatytos aplinkybės, tame tarpe karo veiksmai Ukrainoje.
Neįtikėtina, tačiau būdama kur kas pranašesnėje padėtyje, savivaldybė pati sutriuškino savo derybinius svertus fiksuodama, kad „nebuvo galima numatyti šių aplinkybių“ ir „rizika NETURI būti priskirta“ Koncesininkui (2024-08-28 Susitarimo Nr. 1 K dalis).
Tai reiškia, kad ne kas kitas, bet V.Benkunskas pasiūlė ir teikė tvirtinti iš esmės nenaudingas sąlygas miestui tvirtinant tokią koncesiją (pakeitimus), nors galėjo dar prieš šiuos pakeitimus laisvai įvertinti, ar tokį projektą apsimoka tęsti apskritai.
Matyt, pats V.Benkunskas pamiršo, kad dar 2022 m. LRT interviu teigė, kad „darbai vykdomi pagal planą, o visas rizikas dėl išaugusių kainų prisiėmė koncesininkas“, ir nurodė, kad „nei dėl energijos, nei dėl išaugusių statybų kainų stadiono kaina nėra ir negali būti pakeista“.
V.Benkunskas pasakė, V. Benkunskas padarė, tik atvirkščiai nei sakė, nes kaina šovė virš 32,7 mln. Eur į viršų, o Koncesininkui suteikiamos privilegijos ir malonės nustebino visko mačiusius. Kyla klausimas, iš kur toks gerumas tam Koncesininkui?
Trečia, V.Benkunskas Seimą gąsdina dideliais nuostoliais Nacionalinio stadiono statybų nutraukimo atveju, tačiau pamiršta, kad Koncesijos sutarties 45.2 p. aiškiai nustatyta, kad pareiga atlyginti nuostolius kyla tik tuo atveju, jeigu nuostoliai kyla dėl kitos šalies KALTĖS.
V.Benkunskas turi atstovauti, priminsiu, miesto interesams, todėl bet koks gąsdinimas išankstinėmis kaltėmis yra silpnas derybinis svertas.
Svarbu ir tai, kad nuostoliai labai aiškiai aprašyti Koncesijos sutartyje, taip pat nustatyti nuostolių limitai, numatyta jų skaičiavimo tvarka ir išimtys, kai jie nėra mokami. Ironiška ir tai, kad Koncesininko lėšų trūkumas arba negalėjimas įvykdyti sutartį pradinėje Koncesijos sutartyje nebuvo priskirtas prie nenugalimos jėgos aplinkybių.
Tai reiškia, kad Koncesininko finansinės problemos yra Koncesininko problemos, o ne miesto ir tai leistų svarstyti ne indeksavimo didinimą, o sąžiningą sutarties nutraukimą.
Ketvirta, ne kiekvienam miestiečiui yra žinoma, kad visi Koncesijos sutarties pakeitimai nėra įsigalioję. Taigi, šiuo metu vienintelis galiojantis dokumentas ir yra 2021 m. pasirašyta Koncesijos sutartis.
Koncesijos sutarties darbai, išskyrus stadiono konstrukcijos griovimo darbus, turėjo būti pradėti bei būti užbaigti per trejus metus nuo koncesijos sutarties įsigaliojimo visa apimtimi. Visų darbų atlikimo termino pabaiga yra 2025 m. liepos 3 d.
Rangos darbai turėjo būti baigti 2025 m. balandžio mėnesį. Pati savivaldybė yra aiškiai nurodžiusi, kad dabartinė galiojanti Koncesijos sutartis nėra pakeista, kitaip modifikuota ar sustabdyta. Įvertinus tai, nepaisant vykstančios procedūros su Europos Komisija, Koncesijos sutartis vykdytina ir privaloma šalims, kaip nurodoma savivaldybės paaiškinime.
Užtenka pažiūrėti pro mero langą, kad įsitikintum: niekas nestato nieko.
Leiskite paklausti, kokia yra savivaldybės kaltė, kad objektas nestatomas, nesilaikoma sutartų pirmiau terminų, o visi Koncesijos sutarties pakeitimai neįsigalioję? Kaip jūs elgtumėtės, jei statant Jūsų namą ar butą, kurį rangovas turėjo pastatyti iki šių metų balandžio mėnesio, pamatytumėte savo žemės sklype tik statybų aikštelę ir biotualetus? Gal pasiūlytumėte statybininkui dar indeksuoti kainą tikintis, kad viskas išsispręs?
Tuo tarpu buvęs rangovas jau seniai suprato situacijos realumą bei pareiškė 11 milijonų ieškinį investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei dėl Nacionalinio stadiono. Projektuotojai taip pat kreipėsi į teismą dėl 1,031 mln. Eur skolos už projektavimo darbus iš investicijų bendrovės įmonės.
UAB „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, atsakingas už Nacionalinį stadioną, turi tik 1 darbuotoją. Panašu, kad tikrai einama į baigiamąsias konvulsijas, kur vienintelis likęs argumentas – V.Benkunsko grasinimai dideliais ekonominiais nuostoliais.
Išlaidos, kurias galimai patyrė Koncesininkas (projektavimo, griaučių griovimo darbai ir kt.), galėtų būti kompensuojamos pačios savivaldybės (ir tai nėra dideli ekonominiai nuostoliai), o pats projektas galėtų būti skaidomas į dalis ir visi objektai būtų įsigyjami atskirais rangos konkursais. Tai leistų sutaupyti krūvą mokesčių mokėtojų pinigų, išvengti operavimo kaštų bei projektą įgyvendinti pigiau, greičiau ir kokybiškiau.
