Šio vizito prasmė ir reikšmė jau įėjo į Lietuvos ir Europos istoriją. Prezidentas G.W.Bushas pasirinko Vilnių, kaip vieną iš dviejų sostinių, tuoj po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija ir Slovakija buvo pakviestos tapti NATO narėmis.
Kartu su Prezidentu G.W.Bushu atvyko Valstybės sekretorius Colinas Powellas, Nacionalinio saugumo patarėja Condoleezza Rice, kiti Baltųjų rūmų pareigūnai bei apie 30 JAV žurnalistų.
Atskirais komerciniais skrydžiais į Lietuvą atvyko mūsų svarbiausi draugai, kurie padėjo kelyje į NATO: JAV NATO Komiteto vadovai Julie Finley ir Bruce'as Jacksonas, buvęs JAV prezidento Nacionalinio saugumo patarėjas dr. Zbigniewas Brzezinski, JAV Lietuvių Bendruomenės vadovai.
G.W.Busho vizitas į Vilnių buvo skirtas atšvęsti Baltijos valstybių pakvietimą tapti galingiausio Pasaulio karinio aljanso dalimi. Todėl į Vilnių atvyko ir Latvijos bei Estijos prezidentai.
Faktas yra ir tai, kad Prezidentas G.W.Bushas tarp vizitų Prahoje ir Vilniuje trumpai apsilankė Sankt Peterburge, kur susitikime su V.Putinu pakartojo, kad NATO plėtra nėra nukreipta prieš Rusiją, bei akcentavo bendrų interesų kovoje prieš tarptautinį terorizmą egzistavimą. Nuo pat Baltijos valstybių Nepriklausomybės atkūrimo, Rusijos opozicija mūsų siekiui tapti NATO ir ES narėmis buvo bene didžiausias kliuvinys Vakarų lyderių akyse. JAV diplomatija, bandydama sumažinti neigiamą Kremliaus reakciją, skyrė daug laiko ir dėmesio, kas ilgainiui pasiteisino.
Intriguojanti užuomina žadino įvairias spėliones, o ką gi tokio ypatingo pasakys G.W.Bushas?
Kaip saugumo operacija virto švente
Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma šiltai pasitiko Prezidentą G.W.Bushą ir ponią Laurą Vilniaus oro uoste.
Sveikinantis prie lėktuvo su G.W.Busho palyda, Nacionalinio saugumo sekretorė C.Rice, kurią gerai pažinojau nuo 1998-ųjų, šyptelėjusi man tarė: „Ambasadoriau, tau patiks rytojaus Prezidento kalba...“
Intriguojanti užuomina žadino įvairias spėliones, o ką gi tokio ypatingo pasakys G.W.Bushas? Tačiau iki tol – dar bemiegė naktis, gyvenant su klausimu, ar viską padarėme, kad šis vizitas pavyktų.
G.W.Busho vizito esmė buvo pasidžiaugti ir atšvęsti Baltijos valstybių narystę NATO. Po ilgų konsultacijų ir derybų, būtent Vilnius buvo pasirinktas šiam istoriniam vizitui. Žinodami, kad su JAV prezidentu atvyks gausybė žurnalistų, mes – Lietuvos pusė – bendradarbiaujant su viešųjų ryšių konsultantais JAV, siekėme nors ir prie dviženklės minusinės temperatūros sukurti kaip galima šiltą ir šventišką aplinką.
Likus savaitei iki „Air Force One“ nusileidimo į Vilnių atskridau kartu su mūsų konsultantu Paige'u Reefu, kuris prezidento Billo Clintono, o vėliau ir Baracko Obamos laikais vadovavo Baltųjų rūmų vizitų organizavimams bei padėjo Vilniui rengiant ir šlifuojant G.W.Busho vizito detales.
Skleidžiamas „naratyvas“ glumino: buvo teigiama, neva, atvykus G.W.Bushui, ten, kur jis važiuos, gatvių kanalizacijos vamzdžiai bus užvirinti, balkonuose įsitvirtins snaiperiai, o Vilniaus gyventojai raginami išvykti iš miesto ir nesirodyti.
Pirmos žinios is taksi vairuotojo bei žiniasklaidos pranešimų trikdė ir gąsdino, ar tikrai patirsime šventę? Skleidžiamas „naratyvas“ glumino: buvo teigiama, neva, atvykus G.W.Bushui, ten, kur jis važiuos, gatvių kanalizacijos vamzdžiai bus užvirinti, balkonuose įsitvirtins snaiperiai, o Vilniaus gyventojai raginami išvykti iš miesto ir nesirodyti.
P.Reefas ir aš buvome suglumę. Dėka pokalbių su Vilniaus savivaldybe, policija ir vizitą organizavusiomis institucijomis pavyko per kelias dienas pakeisti komunikacinį naratyvą, kviečiant į istorinę šventę, o ne gąsdinti Vilniaus gyventojus ir svečius. Siekdami, kad JAV ir pasaulio televizijos perteiktų šventišką nuotaiką, tikėjomės entuziastingos daugiatūkstantinės minios, kuri šiltai pasitiks JAV prezidentą. Tai nebuvo savaime aišku, nes lauke tvyrojo -15 C, o norintys išklausyti ir pamatyti JAV prezidentą, turėjo rinktis Rotušės aikštėje 3 valandos iki kalbos...
Pasaulio dėmesys Vilniui
Į pagalbą, dalinant šiltą arbatą ir nemokamas picas bei organizuojant JAV žurnalistams programą bei priėmimą Chodkevičių rūmuose, įsijungė penkios Lietuvos verslo įmonės, kurios finansiškai prisidėjo prie vizito organizavimo, sukuriant kaip galima palankesnę aplinką žmonėms, susirinkusiems pamatyti JAV Prezidentą bei pasidžiaugti Lietuvos, Latvijos ir Estijos kvietimu tapti NATO nariais.
Ir štai lapkričio 23 d., kalbėdamas prieš keliolikos tūkstančių lietuvių minią, bei jo kalbą tiesiogiai transliuojant CNN, Fox News, CNBC, ABC, Bloomberg TV ir kitiems, G.W.Bushas pasakė:
„Baigėsi ilga ir tamsi baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stiprią ir augančią NATO šeimą. Mūsų sąjunga yra pasiryžusi ginti savo nares. Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“.
Jo kalba buvo pertraukta audringais plojimais ir skanduote „Ačiū, ačiū, ačiū!!!“. Šiek tiek suglumęs, ką gi čia lietuviai skanduoja, G.W.Bushas padarė pauzę. Tai pastebėjęs Prezidentas V.Adamkus, priėjo ir tarė: „Nesijaudinkite, jie Jums dėkoja“. Tada G.W.Bushas, pažvelgęs į minią, nuoširdžiai tarė „You are welcome!“ ir tęsė savo kalbą.
Kitą dieną „New York Times“ pirmajame puslapyje pasirodė žurnalistės Elisabeth Blummer straipsnis, kuriame aprašytas šis momentas, pavadinimu „For Bush, a big ‘Aciu!’ from Eastern Europeans.“
Šiek tiek suglumęs, ką gi čia lietuviai skanduoja, G.W.Bushas padarė pauzę. Tai pastebėjęs Prezidentas V.Adamkus, priėjo ir tarė: „Nesijaudinkite, jie Jums dėkoja“
Kelias dienas, o ir vėliau, pasaulio žiniasklaida citavo G.W.Busho kalbą Vilniuje bei rašė, kaip šiltai ir nuoširdžiai jį priėmė Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos valstybėse, kur G.W.Busho populiarumas niekada nebuvo didelis. Daugeliui amerikiečių G.W.Busho vizitas padėjo sužinoti apie Lietuvą, mūsų istorinį kelią į nepriklausomybę ir narystę NATO.
Vilnius, ne kitos sostinės
Būdamas Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone, buvau epicentre darbų su JAV administracija ir Kongresu, organizuojant siekio užsitikrinti galingiausios pasaulio valstybės bei visos NATO saugumo garantijas realizavimą.
2002 m. lapkričio 22-23 d. JAV prezidento G.W.Busho vizitas Vilniuje simbolizavo mūsų laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos pergalę, tampant vieningos ir laisvos Europos dalimi per NATO narystę, kurios perspektyva buvo brėžiama paraleliai su naryste Europos Sąjungoje.
Baltųjų Rūmų pasirinkimas G.W.Bushui po NATO sprendimų Prahoje atvykti į Vilnių, o ne į Rygą ar Taliną, drįsčiau teigti, buvo nulemtas šių faktorių.
Pirma, simboliškai Vilnius Rotušė – ta vieta, kur 1999-aisiais buvo suburta „Vilnius 10“ Vidurio Europos valstybių grupė, kuri veikiant solidariai įsipareigojo siekti NATO narystės tuo metu, kai dar nebuvo aišku, ar po 1997 m. Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos įstojimo Aljanso plėtra apskritai tęsis.
Būtent Lietuvos diplomatijos lyderystės dėka bei veikiant išvien su kitomis „Vilnius 10“ valstybėmis mums pavyko įtikinti JAV imtis lyderystės vaidmens kitai NATO plėtrai. Iš šios dienos perspektyvų galima drąsiai teigti, kad jei ne didžiulės diplomatinės pastangos suburiant bei efektyviai vadovaujant 10-ties valstybių grupei Vašingtone, būtų buvę žymiai sunkiau pasiekti G.W.Busho administracijos ir abiejų partijų Kongrese palankumo, o tai reiškia ir NATO narystę. Šiame kelyje mums padėjo ne tik kitų „Vilnius 10“ šalių ambasados Vašingtone, bet ir nuoširdūs bei įtakingi draugai: NATO plėtros komitetas, JAV lietuvių bendruomenė, JAV Žydų komitetas, Amerikos lenkų kongresas ir kiti.
Antra, kaip ir bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, taip ir JAV rinkėjų balsas svarbus. JAV lietuvių bendruomenė gausiausia ir geriausiai organizuota išeivijos grupė, lyginant su Latvijos ar Estijos. Tuo metu pagal JAV apklausas beveik 1 mln. šalies piliečių viena iš kilmės šalių įvardijo Lietuvą. Lietuviai gerai įsitinklinę JAV politiniuose sluoksniuose, aktyviai dalyvauja politinėse akcijose ir rinkimuose. Tai irgi buvo vienas iš svarbių argumentų, nulėmusių vizitą į Vilnių.
Na ir trečias, vienodai svarbus, o gal net svarbiausias, buvo tai, kad tarp G.W.Busho ir V.Adamkaus užsimezgė artimas ir nuoširdus ryšys. V.Adamkaus praeitis ir karjera JAV bei grįžimas tarnauti į Lietuvą domino ir žavėjo daug amerikiečių, tarp jų ir 43-ąjį JAV prezidentą.
Lemtingą ir tragišką 2001 rugsėjo 11-ąją, Prezidentas V.Adamkus ir ponia Alma su vizitu lankėsi Vašingtone, kur 16.00 val. buvo numatytas susitikimas Baltuosiuose Rūmuose. Teroristiniai išpuoliai nukėlė suplanuotą susitikimą kitam laikui. Nepraėjus nei pusmečiui, 2002 sausio 18 d. turėjau garbę lydėti Prezidentą V.Adamkų susitikimui su G.W.Bushu. Tuo tarpu žmona Loreta Baltuosiuose rūmuose dalyvavo pirmųjų ledi Almos ir Lauros susitikime. Mes abu matėme, kaip nuoširdžiai ir šiltai bendravo valstybės vadovai ir jų žmonos.
Diplomatijoje, kaip ir bet kur, asmenybės ir asmeniniai kontaktai lemia daug.
Didžiausia vertė – saugumas
Prisimenant 20 metų senumo įvykius, kurie nulėmė, tai, kad Lietuva šiuo metu yra saugi kaip niekada savo istorijoje, svarbu įvertinti esminį JAV vaidmenį, atveriant ir padedant Lietuvai peržengti NATO narystės slenkstį.
Panevėžio rajone Z.Brzezinskis džiaugėsi laimikiais – dviem nušautais šernais, kuriuos jis su pasididžiavimu pavadino „Ribbentrop“ ir „Molotov“.
Šį santykį svarbu branginti, stiprinti ir plėsti. Politikoje, saugume, gynyboje, kultūroje, o taip pat ir versle, didinant investicijas ir ekonominius saitus tarp abiejų valstybių.
2002 m. lapkričio 23-ąją, apie vidurdienį, „Air Force One“ paliko Vilnių. Tačiau ne visi mūsų svečiai skubėjo išvykti.
Kitą dieną su šviesios atminties pasaulyje pripažintu geopolitikos strategu bei buvusiu Nacionalinio saugumo patarėju dr. Z.Brzezinskiu bei premjeru Algirdu Brazausku vykome į medžioklę.
Panevėžio rajone Z.Brzezinskis džiaugėsi laimikiais – dviem nušautais šernais, kuriuos jis su pasididžiavimu pavadino „Ribbentrop“ ir „Molotov“. Taip buvo simboliškai paminėtas Europos padalijimo užbaigimas.
