Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos politinė ir diplomatinė reakcija neturėtų mėgdžioti investuotojų panikos. Dabar pats prasčiausias laikas spekuliuoti ir intriguoti Lietuvos piliečių ir valstybės saugumo sąskaita tai, ką laisvuose demokratiškuose rinkimuose pasirinko JAV piliečiai. Tai nauja, kol kas neapibrėžta realija, su kuria turime susitaikyti ir nustūmę emocijas į šalį sutelktai bei vieningai veikti savo nacionalinių interesų vardan.
Užuot bauginę „košmaru“ ir kaltinę vykdant „Rusijos doktriną“, už mūsų santykius su JAV atsakingi užsienio politikos vairininkai turėjo ir privalėjo rimtai vertinti D.Trumpo laimėjimo galimybę. Ir jei Lietuvos diplomatai JAV per pastaruosius 3 metus neužmezgė ryšių su D.Trumpo aplinka, tai tebuvo turmparegiškumas ir neprofesionalumas. Jei taip įvyko, tai galima ir būtina pataisyti. Todėl pirmasis uždavinys po D.Trumpo pasveikinimo su pergale, aktyvi veikla Vašingtone užmezgant ir vystant kontaktus su potencialiais būsimos D.Trumpo administracijos nariais. Ypač kuruosiančiais Europos, Rusijos, tarptautinio saugumo, prekybos ir ekonomikos klausimus.
Prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimas, kad: „<...> nepriklausomai nuo to, koks Amerikoje bus prezidentas, mes pasitikime Amerika“ – solidus politinis mandatas dalykiniams pokalbiams su būsima JAV administracija.
Antras svarbus uždavinys – tai dar intensyvesnė kontaktų ir ryšių su JAV Senato ir Atstovų rūmų nariais paieška ir jų išnaudojimas. Čia turime daug bendraminčių ir mums simpatizuojančių parlamentarų.
Nepamirškime, JAV Nepriklausomybės Akte ir JAV Konstitucijoje įtvirtinti „valdžios sulaikymo ir atsvaros“ (check and balances) principai, neleidžiantys piktnaudžiauti viena valdžios struktūra, yra JAV politinės kultūros ir sprendimų priėmimo proceso neatsiejama dalis.
JAV prezidentas – galingas, bet nevisagalis. Kongreso vaidmuo priimant įstatymus, tvirtinant administracijos pareigūnus yra ypatingai svarbus. Akivaizdu, kad greta Kongreso žiniasklaida bei nevyriausybinis sektorius atliks akylą politinę priežiūrą, naujai administracijai siekiant įgyvendinant D.Trumpo rinkiminės kampanijos pažadus, kurie dėl „valdžios sulaikymo ir atsvaros“ bei ekspertinio filtro neabejotinai gali koreguotis. Todėl mums ypač svarbu veikti sutelktai. Turime dirbti glaudžiai su mūsų tautiečiais JAV ir bendrus interesus išpažįstančių šalių diplomatinėmis tarnybomis siekiant užsitikrinti reikiamą dėmesį ir paramą tolimesniai NATO ir JAV atgrasos politikai Baltijos regione.
Todėl trečias ir pats svarbiausias uždavinys mums – vienybė ir nuoseklumas įgyvendinant Lietuvos užsienio ir gynybos politiką. D.Trumpo priešrinkiminė užuomina apie gynybinių įsipareigojimų įgyvendinimo svarbą turi paakinti naująjį Seimą įgyvendinti 2 proc. BVP skyrimą gynybos biudžetui. O dar prieš tai, vienu iš pirmų naujo Seimo sprendimų, turėtų būti Deklaracija dėl vieningos Lietuvos užsienio ir gynybos politikos. Šiame dokumente turėtų būti įvertinti dabartiniai saugumo, politiniai ir ekonominiai iššūkiai bei patvirtinti užsienio ir gynybos politikos bei įstatymų priėmimo prioritetai artėjantiems 4 metams.
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, gynybiniai pajėgumai, brandi pilietinė visuomenė, NATO ir Europos Sąjungos vienybė bei solidarumas, santykių su JAV intensyvinimas, gynybinių pajėgų stiprinimas, strateginės partnerystės su Lenkija atgaivinimas, parama Rytų Partnerystės šalims bei nacionalinius interesus atitinkantis selektyvus dialogas ir bendravimas su Baltarusija ir Rusija – turi būti mūsų vieningas kelrodis atremiant šiuolaikines saugumo grėsmes ir iššūkius.
2017 metais įvyks labai svarbūs rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurių rezultatai turės didžiulį poveikį Europos Sąjungos tolesnei raidai. Priešingai nei JAV, kur prezidento rinkimuose dominavo vidaus politikos problemos, šiose šalyse vidaus politikos iššūkiai – pabėgėliai ir terorizmo grėsmės, tiesiogiai įtakoti tarptautiniais veiksniais. Be to, D.Trumpui tapus JAV prezidentu, mūsų sąjungininkai Vašingtone tikėsis ir skatins europiečius skirti ne tik didesnį biudžetą gynybai, bet ir prisiimti didesnę atsakomybę sprendžiant karinius konfliktus Europos kaiminystėje.
Todėl galime tikėtis, kad išreikštas siekis gilinti ES bendradarbiavimą gynybos srityje įgys didesnį pagreitį. Mes turėtume aktyviai dalyvauti ES gynybinių struktūrų kūrime bei su kitais europiečiais bendraminčiais, siekti, kad ES turėtų efektyvias ir gerai valdomas pajėgas, suderinamas, o ne konkuruojamas su mūsų pagrindine saugumo garantija – NATO.
Vygaudas Ušackas yra buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai 2001-2006 m. , ES ambasadorius Rusijoje
