Ir palikdamas diplomatiniu frontu tapusį postą netikiu, kad artimiausiu metu Europa ir Rusija taps partnerėmis.
Šiandien Kremliaus režimas turi vieną tikslą: užtikrinti, kad Prezidento rinkimai 2018-ųjų kovo mėnesį praeitų sklandžiai ir „teisėtai“. Būtina perrinkti prezidentą Vladimirą Putiną dar vienai 6 metų kadencijai. Ketvirtajai nuo 1999-ųjų ir, greičiausiai, paskutinei.
Kaip ten benutiktų, dabar ar 2024-aisiais, požiūrių skirtumai tarp Rusijos ir Vakarų išliks. Rusijos valdantysis režimas toliau atmes Šaltojo karo rezultatus. Išliks ir esminiai įtampos bei nesutarimų taškai, kaip kad Ukraina ar Gruzija. Rusija gerbia savo kaimynų nepriklausomybę ir teritorinį integralumą tol, kol tai sutampa su Maskvos geopolitiniais siekiais.
Pačioje Rusijoje greičiausiai ir toliau matysime pilietinės visuomenės, žodžio laisvės ir politinio pliuralizmo vertybių atmetimą. Užsienio investuotojai susidurs su neapibrėžtumu dėl augančio protekcionizmo, silpnos teisinės sistemos ir politinio nenuspėjamumo.
Tai pakankamai akivaizdu net ir stebint situaciją iš šalies. Tačiau užimant šias pareigas galima betarpiškai vertinti situaciją abiejuose frontuose. Projektuoti ir patarti, kaip elgtis turint visa tai omenyje.
O pradėti pirmiausia reikėtų nuo savęs. Nes būtent mūsų vidinės problemos yra išnaudojamos režimo siekiams menkinti pasitikėjimą ES valstybėmis ir sąjungos modeliu Rusijos visuomenėje.
Mes turime susitvarkyti su Brexit‘o pasekmėmis. Rasti veiksmingas priemones migracijos krizei, kuri prisidėjo prie antieuropietiškų, nacionalistinių bei ksenofobinių nuotaikų iškilimo. Užtikrinti stabilų ekonomikos augimą ir mūsų visuomenės gerovę.
Valstybių narių ir Briuselio pastangų kovoti su rusiška propaganda ir dezinformacija kol kas nepakanka. Neturėtume sukurti jokių prielaidų Rusijos kišimuisi. O pirmiausia tai liečia Rusijos verslo interesų naudojimą. Energetinis saugumas yra ypatingai svarbus dėl mūsų priklausomybės nuo rusiškų dujų. Nord Stream II projektas neatitinka ES energetinės sąjungos keliamų tikslų. Turėtume būti kur kas griežtesni ir budresni, kuomet siekiama „apdovanoti“ valstybes nares verslo kontraktais, mainais už sankcijų režimui ar kito ES sprendimų kvestionavimą.
Taip pat ES privalo išlaikyti tvirtą poziciją palaikant tarptautinės teisės sistemą. ES turi ir toliau ginti šias teises ir principus bei reikalauti kiekvienos valstybės atsakomybės. Prezidento D.Trumpo administracijos pozicija tarptautinės teisės kontekste turės rimtų pasekmių mūsų veiksmams pasaulyje. Tad ir ryšiai su Vašingtonu turi būti tvirti bei prognozuojami.
Sėkminga ir stipri Ukraina reiškia ne tik stabilesnę ES kaimynystę. Ji turi galimybę tapti pavyzdžiu daliai Rusijos visuomenės.
Konfliktas Ukrainoje nė dienai negali iškristi iš ES darbotvarkės. Nededant pastangų reguliuoti konfliktą, bus labai sudėtinga apibrėžti santykius su Rusija. Ukrainiečiams – atsigauti politiniame fronte. Dabar pats tinkamiausias metas ES įsitraukti į Normandijos ar kurį kitą formatą ir taip savo resursais bei patirtimi prisidėti prie Ukrainos krizės sprendimo. Jeigu JAV paskiria specialųjį atstovą Ukrainai, kodėl ES negali padaryti to paties?
Bet ne mažiau svarbi ES pagalba Kijevo reformų kelyje. Ypač sprendžiant korupcijos problemą, įgyvendinant teisinę reformą ir vykdant ekonominę modernizaciją. Turime padėti Ukrainos žmonėms išvengti nusivylimo pasirinkta europine kryptimi ir užtikrinti nuolatinę Vakarų paramą.
Ir čia itin didelį vaidmenį įgyja tikėjimas Ukrainos narystės ES perspektyva. Turėtume ne tik pripažinti Ukrainos visuomenės europietiškas vertybes, bet taip pat tinkamu metu užtikrinti narystės galimybę. Iš ES valstybių Rytų Europoje patirties žinome, kad tai tampa vienu pagrindinių reformų ir pokyčių variklių. Sėkminga ir stipri Ukraina reiškia ne tik stabilesnę ES kaimynystę. Ji turi galimybę tapti pavyzdžiu daliai Rusijos visuomenės.
Tuo tarpu konstruktyvus dialogas su Rusija turi prasmę ten, kur mūsų interesai sutampa. Derybos su Iranu dėl branduolinės programos padėjo pasiekti istorinį susitarimą. Jungtinių Tautų priimtos sankcijos Šiaurės Korėjai taip pat demonstruoja Vakarų, Rusijos ir Kinijos bendro darbo potencialą Saugumo Taryboje. Konfliktai Sirijoje, Libijoje ir Afganistane gali būti sprendžiami bendrai. Rusijai ir JAV palaikant karo zonų deeskalaciją.
Sovietų Sąjungos disidentė ir kovotoja už žmogaus teises Liudmila Aleksejeva man kartą priminė: „Prašau, perduok Briuseliui, kad neapleistų Rusijos žmonių“. Ji tiki, kad po to kai dabartinio valdančiojo elito anūkai sugrįš iš darbų ir studijų Europoje ir JAV, Rusija perims europietiškas vertybes ir sugrįš prie europinės modernizacijos darbotvarkės. Ji kalba apie saitų su žmonėmis išlaikymą. Režimo tapatinimas su vilties neprarandančias žmonėmis, atgręžimas jiems nugaros jai kelia didžiausią baimę.
Tad garsiau kalbėti apie vykstančius žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, intensyviau išnaudoti tarptautinius forumus bei kitas platformas šiam tikslui – tikrai galime.
Nepaisant politinių įtampų, Rusijos piliečiai rekordiškai noriai lankosi Europoje ir atvirkščiai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota net 3,2 mln. ES vizų. Per pastaruosius 3 metus 11 tūkstančių studentų ir akademinės bendruomenės narių iš ES ir Rusijos dalyvavo akademiniuose mainuose. Diskusijose dėl supaprastinto vizų režimo šie faktai suteikia naujų argumentų. Toliaregiškumo, svarstant bevizį režimą paprastiems Rusijos piliečiams.
Tačiau nepaisant visų priemonių, prašymų ir bandymų prognozuoti – labai aiškiai suvokti turime viena. Rusijos ateitis yra pačių rusų rankose. Tik jie gali nuspręsti, kas tokie jie yra: europiečiai, azijiečiai ar nori formuoti unikalią, atskirą tapatybę. Jei po 2024-ųjų ar netgi anksčiau jie nuspręstu pasirinkti europinį kelią – turime būti pasiruošę jiems padėti.
Tik turėkime omenyje, Rusijos kelias į Europą eina per Kijevą, per pagarbą Ukrainos europiniam pasirinkimui ir Europos saugumo sistemai.
Vygaudas Ušackas 2013 rugsėjo 1 d. – 2017 spalio 1 d. buvo ES ambasadorius Rusijoje.
