 |
Norėčiau visus interneto vartotojus nuraminti – ACTA tokių nuostatų bei teiginių iš viso nėra. Ir apskritai jų būti negalėtų, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms bei kitiems teisiniams aktams. O spekuliacijos šia tema susijusios su atitinkamų socialinių grupių, prieš kurias nukreipta ACTA – būtent prieš intelektinės nuosavybės pažeidėjus, darančius neteisėtą verslą iš kūrinių platinimo. Neteisėto platinimo.
Tai „piratams“ nepatinka, nes bus atimamas jų neteisėtų pajamų šaltinis. Bet juk iš jūsų – interneto vartotojų – pinigų jie ir gyvena, neretai apgaudinėdami vartotojus, kad pinigai (aukojimai) reikalingi serverių išlaikymui.
„Megaupload“ pavyzdys puikiai parodė, kokią žalą daro teisių turėtojams „piratavimas“ ir kokios pajamos sugeneruojamos. Beje, nuo surinktų pinigų jie („piratai“) nemoka mokesčių, „išpumpuodami“ juos per ofšorines kompanijas į kitas valstybes. Nuo to kenčia tiek Lietuvos valstybės ekonomika, tiek teisių turėtojai.
Pagrindinės ACTA nuostatos yra tokios, kad sutartis pasirašoma pažymint, jog veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių gynimas yra būtinas visų pramonės šakų ekonominiam augimui visame pasaulyje skatinti. O suklastotų bei piratinių prekių ir intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančios medžiagos platinimo paslaugų plitimas kenkia teisėtai prekybai ir darniam pasaulio ekonomikos vystymuisi. Teisių turėtojai ir teisėti verslo subjektai patiria didelių finansinių nuostolių, o kai kuriais atvejais tai tampa pajamų organizuotam nusikalstamumui šaltiniu ir kelia kitokių pavojų visuomenei. Yra ir daugiau tezių, kuriomis remiantis sudaryta ši sutartis.
Pramogų industrija merdi. Per dešimtmetį niekaip nepavyko teisių turėtojams savireguliacijos principu pažaboti piratavimo internete. Valstybė taip pat mato tame problemą ir ėmėsi veiksmų, kad apgintų nukentėjusiąją pusę ir stabdytų neteisėtą verslą.
Taip, „piratavimas“ – neteisėto verslo modelis, generuojantis milžiniškas pajamas. O paprasčiausios spekuliacijos sutarties nuostatomis suteikia neteisėtai organizuojamam verslui tęsti jį, kol kiekviena šalis ratifikuos šią sutartį. Iki tol „piratai“ pasistengs susikrauti kuo didesnį kapitalą ir mėgins jį legalizuoti.
Ko verti teiginiai, kurie sugalvoti pačių asmenų, organizuojančių akcijas prieš ACTA? Aišku, kad norima kuo ilgiau tęsti savo neteisėtą veiklą. Tai bus galima daryti, kol dauguma interneto vartotojų nebus susipažinę su ACTA ir jos nuostatomis. Tuo bus lengviau valdyti interneto vartotojus, kadangi bet kuris jų teiginys priimamas kaip tiesa ir ACTA nuostata. Visiems norima įteigti, kad interneto vartotojai bus masiškai sekami, renkami jų duomenys. To ACTA nuostatose nėra.
Jei įsigilintumėte į esamą situaciją, tai ir be ACTA jau dabar kai kurių socialinių tinklalapių administratoriai seka savo vartotojus. „Google“ korporacija renka informaciją apie kiekvieno vartotojo aplankytą tinklalapį ir paieškos sistemose pirmiausiai pateikia informaciją apie tai, kokio pobūdžio tinklalapiuose vartotojas lankėsi, kokia informacijos rūšimi domėjosi.
Nenustebkite, internete lieka visa informacija apie aplankytus tinklalapius, netgi „Facebook“ saugo savo serveriuose nuotraukas, kurias vartotojai seniausiai ištrynė iš savo anketų. Dažnas interneto vartotojas, galvojantis, kad jis yra išprusęs ir jo niekas neapgaus, registruodamasis kuriame nors tinklalapyje automatiškai, net neskaitęs, sutinka su privatumo sąlygomis, ir spaudžia „I agree“, net neįsigilindamas, kad bet kuris socialinis tinklalapis gali apie jį kaupti ir sisteminti visą informaciją, įskaitant jo interneto naršymo istoriją.
Tai pateikiau kaip pavyzdį, tam, kad suprastumėte, kad visi teiginiai, kuriuos paprastiems interneto vartotojams ACTA priešininkai stengiasi įteigti (neva ACTA suvaržys jų žodžio laisvę ir privatumą) yra iš piršto laužti, ir ne daugiau. Informaciją apie interneto vartotojus, įstatymų nustatyta tvarka, jau ir dabar gali gauti teismas ar policijos įstaigos, esant įtarimams apie pažeidimus; lygiai taip pat ir ACTA numato šią galimybę, kad teisių turėtojai gali kompetetingai institucijai pateikti teisiškai galiojantį skundą (pareiškimą) ir gauti šią informaciją.
Paprastai tariant, galima visą reikalingą informaciją išsireikalauti per teismą. ACTA numato, kad kompetentingos institucijos – tai atitinkamos teisminės, administracinės arba teisėsaugos institucijos pagal Šalies teisę (ACTA, 5 straipsnis). Šis straipsnis tik parodo, kad sutartimi norima suvienodinti šalių, kurios pasirašė sutartį, teisių gynimo nuostatas. Lietuvoje tai jau yra įgyvendinta, tačiau kitose valstybėse to nėra, o ši sutarties nuostata leis efektyviai ginti teises tose valstybėse, kurios dar tik žengia pirmuosius žingsnius autorių ir gretutinių teisių gynimo keliu.
Kalbant apie interneto vartotojų privatumą, ACTA 4 straipsnis numato, kad sutartyje nėra nuostatų, kurios leistų pateikti privačią informaciją, kuri prieštarautų šalyje galiojančiai teisei. Nei ACTA, nei kuris kitas teisinis aktas nenumato, kad galima rinkti privačią (ne viešą) informaciją apie interneto vartotojus, jei jis nėra įtariamas pažeidimo padarymu ir jo atžvilgiu nėra pradėta administracinė ar civilinė teisena arba ikiteiminis tyrimas.
Labiausiai interneto vartotojus neramina bandomas įpiršti teiginys, esą IPT galės ir privalės sekti juos, kai tik įsigalios ACTA.
Galiu visiems pasakyti, kad intelektinės nuosavybės teisių gynimą skaitmeninėje erdvėje reglamenuojantis 27-asis ACTA straipsnis apie tai net nekalba ir nieko panašaus jame nerašoma. Visų pirma, tam, kad IPT pateiktų kompetetingai institucijai (teismui, policijai) informaciją apie vartotoją (abonentą), tam turi būti teisinis pagrindas. Ir teisiškai įformintą skundą apie pažeidimą turi pateikti teisių turėtojas ar jo įgaliotas asmuo, o ne interneto paslaugų teikėjas. Ši praktika Lietuvoje vyksta ir dabar. O ACTA 27 straipsniu tik siekiama suvienodinti visų pasirašiusiųjų šalių praktiką, ir tose valstybėse, kuriose šių nuostatų nėra, jos turės būti įgyvendintos.
Pamąstykime, juk nei vienos protesto akcijos prieš ACTA neorganizavo kuri nors Žmogaus teisių gynimo organizacija. Jei ACTA pažeistų kokias nors teises ar laisves, Žmogaus teisių gynimo organizacijos tikrai jau būtų suorganizavusios ne tik protesto akcijas. Matome, kad protestai prieš ACTA organizuojami tų, kurie bet kokiu būdu nori išsaugoti savo neteisėtus verslus, tariamą interneto laisvę, apie kurios apribojimus ACTA net neužsimena.
ACTA pasirašė šalys, kurios vieningai nori ginti Intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teises ir skatinti savo šalių ekonomikos augimą. ACTA nukreipta būtent prieš pažeidėjus. Lietuva kiekvienais metais pasirašo daugybę tarptautinių sutarčių, kurios skirtos mūsų visų labui, gerovei. Skirtumas tas, kad šiuo atveju labai stipriai sujudo galimai neteisėto verslo organizatoriai, organizuotos grupės.
Nesileiskite jų mulkinami. Visi įstatymai kuriami pažeidėjams, ši sutartis taip pat skirta kovai su pažeidimais, o ne žmonių teisėmis ar laisvėmis. Tiesiog paimkite vieną dieną ACTA ir perskaitykite ją. Pamatysite, kad ACTA neriboja jokių laisvių ir privatumo, o nukreipta išskirtinai prieš nelegalų verslą ir jo atstovus.
* * *
Vytas Simanavičius yra Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkas
