Nuoseklus darbas – raktas į sėkmę
Nuolat pabrėžiame, kad norime matyti kokybišką turinį. Visgi neradę visų kino produktų „Netflix“ ar kitose platformose, ieškome kito būdo, kuriuo neretai tampa piratiniai tinklalapiai. Šiuo metu nelegaliuose tinklalapiuose vis dažniau galime pamatyti ir neteisėtai įkeltus lietuvių kūrėjų produktus: filmus, serialus. Taip paminamos autorių teisės.
Autorių teisių užtikrinimo pagrindus jau turime, todėl tolesni žingsniai siejami su nuosekliu, motyvuotu darbu.
Šiuo metu valstybiniu lygiu pradedama įgyvendinti „Lietuvos kūrėjų audiovizualinio sektoriaus internete stiprinimo ir teisių gynimo“ projektas. Vienas jo tikslų – aktyviai stebėti internetą, saugoti lietuvių autorių kūrinius ir ginti kūrėjų teises. Iš tiesų, tai autorių teisių užtikrinimo pagrindus jau turime, todėl tolesni žingsniai siejami su nuosekliu, motyvuotu darbu.
Geriausias ginklas – šalinimas
Vienas efektyviausių kovos su autorių teisių pažeidimais būdų – neteisėto turinio šalinimas iš paieškos sistemų, piratinių tinklalapių, nukreipiant vartotojus į legalias platformas. Taip pat galima šalinti iš socialinių tinklų „Facebook“, „Telegram“, „Youtube“. Esama ir globalių piratų, tačiau mes, pirmiausia, stengiamės apsaugoti savo šalies vidaus rinką.
Sėkmės istorijų yra, bet Lietuvoje tai mažai taikoma.
Pavyzdžiui „Google“, turi milžinišką patirtį ir atvirai remia teisių užtikrinimo politiką. Gavę skundą apie autorių teisių pažeidimus per keletą valandų, jie panaikina nelegalias nuorodas. Tokiu būdu piratiniai puslapiai dingsta iš paieškos rezultatų. Kuo daugiau pranešimų dėl pažeidimų, tuo žemiau tinklalapis indeksuojamas paieškos rezultatuose.
Ko trūksta Lietuvai?
Kitose šalyse teisių gynimas vyksta analogiškai. Visgi papildomai taikomos ir kitos priemonės – serverių poėmiai, piratų patraukimas atsakomybėn, kompensacijos išieškojimas. Pavyzdžiui Danijoje „Teisių aljansas“, kartu su policija, keletą metų vykdė tyrimą ir galiausiai atsekė visą nelegalių tinklalapių tinklą. Tarptautinis Aljansas (ACE) vykdo nuolatinius domenų konfiskavimus ir serverių poėmius. Bene svarbiausias – „Moonwalk“ serverių poėmis, kuomet apie 90 procentų Rusijos ir kitų šalių piratinių tinklalapių liko be filmų transliacijų.
Sėkmės istorijų yra, bet Lietuvoje tai mažai taikoma. Kai kurios užsienio kino kompanijos tiesiog neduoda įgaliojimų ginti jų teisų mūsų vidaus rinkoje ir pačios imasi veiksmų. Visgi tai nėra efektyvu, o Lietuvos interneto rinka lieka neišvalyta.
Kada turėsime daugiau legalaus turinio Lietuvoje? Tikriausiai tada, kai bus deramai užtikrinama intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
„Legalūs algoritmai piratams neįdomūs”
Vakarų Europa legalizuojasi, o Lietuvoje nuo 2003 metų visi didieji neteisėtai turinį skelbiantys tinklalapiai Lietuvoje vis dar tęsia savo veiklą. Darbų nuoseklumo, strategijų, aktyvių veikėjų trūkumas lemia tai, kad neteisėta veikla tik smarkėja. Kol kino distributoriai ar juos atstovaujančios organizacijos nesiims konkrečių teisių gynimo veiksmų, tol jokia save gerbianti įstaiga nenorės platinti visų savo kūrinių, nes vis dar nebus užtikrinama teisių apsauga.
Kada turėsime daugiau legalaus turinio Lietuvoje? Tikriausiai tada, kai bus deramai užtikrinama intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Tam reikia visiškai nedaug: nuolatos ginti savo teises, naudotis sukurtais įrankiais motyvuotai siekti tikslų.
Turime suprasti, kad legalaus verslo algoritmai nelegaliame versle tiesiog negalioja. Nelegalios platformos itin lengvai apeina iškylančias kliūtis, o į teisės aktus atsižvelgiama tikrai retai. Taigi, vieno piršto spragtelėjimu situacijos nepakeisime, o bet kokie veiksmai šioje srityje turi būti atidžiai koordinuojami ir vykdomi nuolatos.
