„Brexit“ gal ir nepribaigs Europos Sąjungos, bet ES vadovams galvos skausmo tikrai bus. O sunkiausias iš klausimų bus – ką saugoti? Ekonominę sąjungą ar politinę integraciją?
ES vadovų reakcija į referendumo rezultatus buvo greita – britai turi kuo greičiau pradėti išstojimo derybas, kad būtų sukurtas bent koks aiškumas. Tačiau viskas nebus taip paprasta – Jungtinė Karalystė sukuria apie 17 proc. ES BVP, tad derybas dėl išstojimo gal ir galima pradėti greitai, bet kaip bus su pabaiga? Jei derybos bus „minkštos“ ir Jungtinei Karalystei bus leista išsaugoti svarbiausius ekonominius sąjungos privalumus, ar tai netaps signalu Nyderlandams, prancūzams ar bent daliai jų, kad yra patogesnis būdas ekonominei naudai gauti nei pastovios derybos Briuselyje?
Iš kitos pusės, per daug kieta pozicija britų atžvilgiu gali būti labai skausminga ekonomiškai tiek Jungtinei Karalystei, tiek ir ES. Jungtinė Karalystė ne tik sukuria 17 proc. ES BVP, tačiau joje gyvena ir apie 65 mln. gyventojų, o tai yra didžiulė rinka.
Europos Sąjunga naujosioms šalims, taip pat ir Lietuvai, nuo pat pradžių buvo ne tik ekonominis darinys, bet ir politinio bei nacionalinio saugumo garantas. Tad bet koks ES susvyravimas yra dalies nacionalinio saugumo praradimas net ir nežinant galutinių Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų. Žiūrėti pro pirštus į tolesnes derybas dėl pasitraukimo būtų labai neatsargu, nes tai gali paliesti ne tik mūsų politinį saugumą, bet ir šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių ekonominius bei socialinius klausimus.
Ar pavyks valstybių vadovams rasti tinkamus sprendimus priklauso ir nuo to, ar vyriausybės nuoširdžiai tarsis dėl tolesnių veiksmų su piliečiais bei parlamentais. Uždarų durų politika šioje situacijoje reiškia didelę riziką – sukurti dar didesnį piliečių nepasitikėjimą Europos Sąjunga.
Vytautas Gapšys yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys
