Stabilus BVP augimas – turtingesnė valstybė
„Eurostat“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika, palyginus su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, augo daugiau nei 4 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva, kartu su Vokietija, Suomija ir Čekija pateko tarp labiausiai augančių Europos ekonomikų.
Todėl prognozuojamas šių metų Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis yra rekordinis per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį – daugiau kaip 119 mlrd. litų. Didėjantis BVP buvo pasiektas dėl augančio vartojimo ir didėjančios mažmeninės prekybos. Galutinio vartojimo išlaidos šių metų pirmąjį pusmetį augo 5,7 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos – 7,4 proc., mažmeninės prekybos apimtys – 7,1 proc.
Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų 2012 metų pabaigoje, svarstant 2013 metų biudžetą, buvo Darbo partijos siūlymas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1 000 litų. Nors tuomet kai kam tai atrodė nerealu, tačiau padidinus MMA mažai uždirbantys žmonės ne tik gavo daugiau pajamų, bet ir išaugo Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU). Akivaizdus to rezultatas – išaugęs vartojimas ir didėjantis BVP.
Dabartinė valdžia nenuėjo konservatorių bei liberalų keliu ir nevykdė naktinių mokesčių reformų. Valdančioji koalicija neįvedė naujų mokesčių, nedidino senų ir išlaikė stabilią mokesčių sistemą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dabartinė valdžia nenuėjo konservatorių bei liberalų keliu ir nevykdė naktinių mokesčių reformų. Valdančioji koalicija neįvedė naujų mokesčių, nedidino senų ir išlaikė stabilią mokesčių sistemą. Tai ne tik sukūrė palankią aplinką verslui bei garantavo kainų stabilumą, bet ir teigiamai atsiliepė ekonomikos augimui. Todėl planuojama, kad kitąmet šalies BVP dar labiau didės ir sieks net 123 mlrd. litų.
Natūralu, kad atsigaunant šalies ekonomikai, didėja įplaukos ir į šalies biudžetą, todėl per devynis šių metų mėnesius šalies biudžetas surinko 1,5 mlrd. litų daugiau pajamų nei buvo planuota 2012 metų pabaigoje. Labai svarbu, kad padidėjus VMDU iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybė per devynis šių metų mėnesius surinko 270 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visa tai leidžia koreguoti kitų metų biudžeto prognozę ir dar daugiau dėmesio ateinančiais metais skirti šalies ekonomikai, švietimui, socialinei bei sveikatos apsaugai.
Finansų ministerijos skaičiavimais, planuojamos pajamos į kitų metų valstybės biudžetą sudarys virš 18,6 mlrd. litų, Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama kitąmet sieks 7,4 mlrd. litų, o pajamos į savivaldybių biudžetus – dar apie 4 mlrd. litų. Todėl konsoliduotas šalies biudžetas sudarys beveik 30 mlrd. litų.
Didžiausią dalį pajamų į šalies biudžetą atneš įplaukos iš keturių mokesčių: iš pridėtinės vertės mokesčio planuojama surinkti beveik 10 mlrd. litų, 4,5 mlrd. litų bus surinkta iš gyventojų pajamų mokesčio, 3,5 mlrd. litų – iš akcizų ir 1,6 mlrd. litų iš pelno mokesčio.
Ypatingas dėmesys – svarbiausioms valstybės gyvenimo sritims
Surinkti iždo pinigai bus panaudoti pagrindinėms šalies gyvenimo sferoms: viešajai tvarkai ir saugumui, sveikatos apsaugai, kultūrai, aplinkos apsaugai, gynybai, susisiekimui, energetikai, žemės ūkiui, švietimui ir socialinei apsaugai. Pastarosioms dviems sritims, už kurias šešioliktoje Vyriausybėje yra atsakinga Darbo partija, bus skirta atitinkamai 6,2 mlrd. Lt ir 3,9 mlrd. Lt, t. y. bene didžiausios sumos, nes būtent šios sritys yra prioritetinės valdančiosios koalicijos darbe.
Deja, nemažą dalį biudžeto lėšų teks panaudoti ankstesnės valdžios klaidoms taisyti. Pagrindinis Vyriausybės siekis 2014 metais yra sumažinti Socialinio draudimo fondo ir savivaldybių skolas. 2008–2012 m. konservatorių ir liberalų Vyriausybė pasiskolino virš 42 mlrd. litų. Dėl tokio neapgalvoto skolinimosi valstybės skola išaugo net 2,9 karto. Todėl 2014 metais net 2,3 mlrd. litų iš valstybės biudžeto bus skirta šiai skolai aptarnauti, t. y. palūkanoms.
Nepaisant to, kitų metų biudžete atsirado lėšų svarbiausiems socialiniams įsipareigojimams įgyvendinti, todėl Vyriausybei patikslinus biudžetą po Seimo pateiktų siūlymų, jame buvo numatyta 177 mln. litų papildomų pajamų.
Darbiečių siūlymu perskirstytos biudžeto lėšos padidins kultūros ir meno įstaigų darbuotojų atlyginimų fondą 25 mln. litų.
Darbiečių siūlymu perskirstytos biudžeto lėšos padidins kultūros ir meno įstaigų darbuotojų atlyginimų fondą 25 mln. litų. Dar 9 mln. litų papildomai numatoma skirti policijai, siekiant užtikrinti vidutiniškai ne mažiau kaip dviejų patrulių ekipažų darbą visą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Žemės ūkio ministerijai siūloma 11 mln. litų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir 8 mln. litų specialiajai tikslinei dotacijai savivaldybėms – melioracijai.
Švietimo ir mokslo ministerijai specialiai tikslinei dotacijai mokinio krepšeliui finansuoti papildomai bus skirta 9,4 mln. litų, o 34,7 mln. litų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamai paramai socialinėms įmonėms.
Gerėjantys finansiniai rodikliai taip pat leido Seime priimti darbiečių parengtą nutarimo projektą dėl sumažintų pensijų kompensavimo nuo kitų metų liepos 1 d.
Nutarime Vyriausybei siūloma pateikti Seimui įstatymų projektus ir paruošti tvarką, pagal kurią bus kompensuojamos visos sumažintos pensijos. Pensijų kompensavimą siūloma pradėti nuo 2014 m. liepos 1 d., o esant galimybei – ir anksčiau, jei dėl gerėjančios šalies ekonomikos 2014 metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kiti finansavimo šaltiniai. Tikimasi, kad pradėjus kompensuoti sumažintas pensijas nuo kitų metų liepos 1 d., visas sumažintas pensijas galima bus kompensuoti iki 2017 metų.
Išmintinga ekonominė politika – šalies gerovės garantas
Sumažintas pensijas ketinama kompensuoti iš viršplaninių biudžeto pajamų, kurias planuojama gauti, refinansuojant ankstesnės valdžios neatsakingai paimtas paskolas.
Konservatorių Vyriausybės paimtiems kreditams su 8 proc. palūkanomis refinansuoti šiemet buvo paimtos kitos paskolos su 3 proc. palūkanomis. Tai jau leido sutaupyti apie 600 mln. litų. Be to, prognozuojama kad 2014 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 proc. Tai turės paskatinti ir didėjančias įplaukas į šalies biudžetą.
Išmintinga finansų ir ekonominė politika bei dėl jos gerėjantys šalies fiskaliniai ir makroekonominiai rodikliai leidžia Darbo partijai, kartu su koalicijos partneriais, toliau įgyvendinti savo rinkimų programą – vykdyti socialiai atsakingą politiką, orientuotą į žmogų, gaunamas valstybės biudžeto lėšas skirti ne pravalgymui, o naujų darbo vietų kūrimui ir valstybės pajamų augimo skatinimui, bei toliau siekti minimalaus atlyginimo didinimo.
Vytautas Gapšys yra Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
