Trečiasis etapas, kuris tikrai būtinas normaliam aplinkkelio funkcionavimui ir sumažintų aplinkinėse gatvėse spūstis, ko gero, šiemet nebus pradėtas. Kaip sakoma, kas šioje situacijoje teisus, nuspręs teismas, tačiau ką vilkinant projektą praranda vilniečiai?
Pirmiausia, pastebėčiau, kad šis projektas Vilniuje planuojamas jau bene keturis dešimtmečius, nes jau tuomet buvo numatoma, kad vilniečių susisiekimo automobiliu poreikiai ir tranzitiniai srautai tikrai augs. Per pastaruosius keturis dešimtmečius situacija labai pasikeitė ir pasikeitė tikrai ne į gera sostinės gatvėmis važiuojantiems vairuotojams.
Šiomis dienomis Vilniuje važinėja apie 10 kartų daugiau automobilių nei 1980 metais
Viena vertus, automobilių skaičius sostinės gatvėse smarkiai išaugo. Statistika rodo, kad šiomis dienomis Vilniuje važinėja apie 10 kartų daugiau automobilių nei 1980 metais, kai toks objektas buvo suplanuotas. Antra vertus, taip pat pasikeitė ir žmonių elgsena bei ekonominės galimybės – prieš 40 metų net ir tie, kurie turėjo automobilius, nevažinėdavo jais taip dažnai, kaip važiuoja šiandien. Tuo tarpu Vilniaus gatvių tinklas kokybiniu požiūriu (greito eismo gatvių ilgis kilometrais, gatvių rišlumas) neišaugo, todėl vakarinio aplinkkelio trečiojo ruožo poreikis tapo aktualesnis.
Reiktų pabrėžti, kad vakarinio aplinkkelio funkcija yra svarbi ir Tarptautiniu, ir Lietuvos masteliu, nes aplinkkelis sujungia tarptautinį IX koridorių su Valstybinės reikšmės keliais (Vilnius–Panevėžys) ir vėliau su „Via Baltica“. Įgyvendinus Vakarinio aplinkkelio trečiąjį etapą būtų galima plėtoti Vilniaus miesto savivaldybės viziją nuo miesto centrinės dalies nukreipti tranzitinio transporto srautus ir skirti daugiau erdvės bei dėmesio viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai.
Remiantis VGTU Miestų statybos katedros atliktu transporto srautų modeliavimu prognozuojama, kad Vilniaus vakariniu aplinkkeliu per vieną įprastą darbo dieną trečia aplinkkelio dalimi pravažiuotų apie 27 tūkst. sostinės gyventojų ir tranzitinio transporto priemonių. Šiuo metu projektas dar vis nėra iki galo baigtas ir didžioji dalis transporto priemonių patenka į spūstis Pilaitės ir Laisvės prospektuose, Narbuto gatvėje ir apkrauna žiedinę sankryžą esančią šalia Lietuvos edukologijos universiteto.
Taigi, kol projektas yra nepabaigtas vilniečiai kasdien praranda tūkstančius eurų gaišdami laiką eismo spūstyse, veltui eikvodami degalus, o papildomos automobilių emisijos ir keliamas triukšmas neigiamai veikia gyvenimo kokybę mieste.
Naudos – kaštų analizė rodo, kad Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo įgyvendinimas yra neatidėliotinas projektas ir šiuo atveju yra labai svarbu kaip įmanoma sklandžiau ir greičiau pradėti bei užbaigti statybos darbus.
Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė konkursą gindamas visuomenės interesą. Tačiau kyla klausimas, ar iš tiesų konkurse nedalyvavusios Latvijos bendrovės skundas patenkina vilniečių interesą? Beje, tos pačios bendrovės, kuri ženkliai vėlavo statydama Goštauto viaduką ir sukėlė daug nepatogumų vairuotojams. Ar iš tiesų vilniečių interesas turėti antrą juodąją dėmę sostinės infrastruktūroje?
Doc. dr. Vytautas Grigonis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros lektorius.
