Ar matydami Ukrainos košmarą, mes patys esame pasiruošę dieną X apsaugoti ne tik savo meno ar literatūros, bet ir pačios Tautos bei identiteto šaknis esančias didžiosiose bibliotekose, muziejuose ar valstybiniuose archyvuose?
Praėjusią savaitę susitikau su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu, kuris iškėlė klausimą dėl mūsų šalies institucijų parengtumo galimo karo atveju, kad be galo svarbios Lietuvos identiteto vertybės – muziejų eksponatai, bibliotekos bei archyvai būtų saugūs kariniame kontekste.
-
Gyvybė ant mirties įrankių: išskirtinė paroda Kaune – ukrainiečiai ikonas nutapė ant fronte rastų šovinių dėžių
-
Visuomenei atverta unikali istorinė erdvė – Pilininko namas: nuo pilininko fenomeno iki Lietuvos identiteto
-
Valdovų rūmų muziejus: istorijos, kurias gali atskleisti vienas koklis
-
Kriminalas Vilniaus muziejuje: pavogtas išskirtinis eksponatas, direktorė atskleidė aplinkybes
Problema, kurią kelia muziejų, bibliotekų ar archyvų vadovai yra ta, kad jie neturi aiškaus plano bei strategijos šiuo klausimu.
Nors plano dalis apimantis vertybių paruošimą transportavimui yra parengta, tačiau kaip ir kur vežti, kam perduoti, kur saugoti – šio plano dalies nėra.
O tai, matyt, svarbioji plano dalis, tiesa?
Ir čia pavienių iniciatyvų nepakaks, nes kalbame apie didžiulius kiekius, apie ypatingas saugojimo sąlygas bei transportavimo būdus.
Mano nuomone, šiuo metu, yra itin svarbu atlikti namų darbus ir rengtis galimoms grėsmėms.
Vienas iš siūlymų yra turėti tarpvalstybinius susitarimus su kitomis Europos valstybėmis, o gal net ir su Jungtinėmis Amerikos valstijomis, kurios esant reikalui priglaustų visą mūsų kultūros ir istorijos turtą.
Galima jau dabar numatyti saugojimo vietas ar sandėlius.
Turėti atsakingus žmones, žinoti kokiu transportu tai bus gabenama.
Muziejai, archyvai, bibliotekos, turi būti pasirengusios paruošti savo archyvus transportavimui per trumpiausią įmanomą laiką, nes skirtingai nei prieš 80 metų, rytų kaimynas mums atneš ne naują savo ideologiją, o skerdynes ir visišką mūsų sunaikinimą.
Ką mes darysime tada, tai nebebus dėl ko daryti?
Reaguodamas į šią situaciją Lietuvoje kartu su Kultūros komiteto nariais gegužės 8 dieną rengsime diskusiją su atsakingomis institucijomis bei kultūros, karybos, užsienio ryšių, logistikos ekspertais su kuriais ieškosime visų galimų geriausių sprendimų, kad atėjus dienai X mūsų meno ir istorinės vertybės būtų apsaugotos kaip įmanoma geriau.
Manau, kad dabar, dar turėdami laiko privalome ruoštis.
