„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vytautas Kernagis. Žiniasklaidos laisvė Lietuvoje ir kokių pokyčių reikia norint susigrąžinti aukštą poziciją tarptautiniame indekse?

Šiuo metu viešojoje erdvėje intensyviai diskutuojama apie paskelbtą žiniasklaidos laisvės indeksą ir Lietuvos pozicijos smukimą šešiomis pakopomis žemyn. Juk per pastaruosius ketverius metus žiniasklaidos tema buvo padaryta daug, todėl šis kritimas yra itin apmaudus.
Vytautas Kernagis
Vytautas Kernagis / Asmeninio archyvo nuotr.

Dėtos visos pastangos tobulinant įstatyminę bazę: teisė žurnalistams gauti duomenis iš registrų centro, apsauga nuo persekiojimo už kritiką, praplėsta viešojo asmens sąvoka.

Būtent šie pokyčiai pakėlė Lietuvą 180 šalių kontekste į 7 vietą.

Tačiau nėra reikalo pasiduoti ar nusiminti. Dirbame toliau.

Šiandien Seimo salėje buvo pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pasiūlymas dėl sąvokų atitinkančių skaitmeninės rinkos tendencijas, tokių kaip: „reklama“ arba „rėmimas“ ir „pranešimas žiniasklaidai“.

Reikia praplėsti sąvoką „rėmimas“, kad pastaroji apimtų ne tik radijų ir televizijų, bet ir internetinės žiniasklaidos skelbiamą turinį ir būtų galima teisiškai teisingai žymėti interneto žiniasklaidoje skelbiamą rinkodaros turinį.

Seimo sale / BNS nuotr.
Seimo sale / BNS nuotr.

Kitas komunikacijos žanras – pranešimas žiniasklaidai, iki šiol nėra reglamentuotas.

Todėl siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymą į jį įtraukiant naują sąvoką – „pranešimas žiniasklaidai“ ir naujienas, įvykius, veiklas ar kitą visuomenei svarbią informaciją turės būti įvardijama, kaip „pranešimas žiniasklaidai“.

Kodėl reikia šių pakitimų?

Ne tik dėl suvienodinto turinio žymėjimo visose naujienų portalų platformose.

Šie pakitimai reikalingi norinti įnešti daugiau aiškumo rinkoje tiek skaitytojams, tiek teisininkams, nes dažnai redakcijos yra skundžiamos vartotojų teisėms dėl pranešimų žiniasklaidai publikavimo, esą tai paslėpta reklama.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žiniasklaida
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žiniasklaida

Taip pat tai suteiks kur kas daugiau aiškumo ne tik interneto žiniasklaidos bendruomenei, bet ir skaitytojams, klausytojams ir žiūrovams, kurie naujienas seka Lietuvos naujienų portaluose ir jie galės aiškiai atskirti, kuris turinys yra redakcinis, o kuris – ne.

Būtent todėl būtina ne tik peržiūrėti dabartinį teisinį reguliavimą, bet ir jį atnaujinti.

Tikiuosi, kad žingsnis po žingsnio ir ypatingas dėmesys stiprinant žiniasklaidos laisvę padės atkurti Lietuvos poziciją tarptautiniame indekse.

Svarbu suvokti, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra demokratinės visuomenės pamatas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Portalas atviraklaipeda.lt
Luko Balandžio / 15min nuotr./Portalas atviraklaipeda.lt

Teisingas ir skaidrus informacijos pateikimas ne tik didina pasitikėjimą žiniasklaida, bet ir užtikrina visuomenės teisę į objektyvią informaciją.

Todėl šie įstatyminiai pokyčiai yra būtini siekiant išlaikyti ir stiprinti žiniasklaidos vaidmenį demokratiniame procese.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs