Konkurencija mažina kainas
„Baltpool“ biržoje kiekvieną mėnesį vyksta šilumos supirkimo aukcionai. Dalyviai juose siūlo kainas, už kurias galėtų gaminti šilumą ir varžosi tarpusavyje. Vartotojams tai naudinga, nes jie sumoka tik už pačius efektyviausius, realiai šilumą gaminančius įrenginius.
Be to, Kainų komisija kiekvieną mėnesį vykstantiems šilumos supirkimo aukcionams skirtinguose miestuose nustato viršutines kainų ribas, taip vadinamas palyginamąsias sąnaudas. Aukcionuose besivaržantys šilumos rinkos dalyviai teikia savo kainų pasiūlymus, kurie negali būti didesni už komisijos nustatytą ribą.
Svarbu aiškiai suprasti, kad siūlomais įstatymo pakeitimais šilumos tiekimo įmonės siekia užsitikrinti privilegijas ir garantuotus finansinius srautus vartotojų sąskaita.
Galima teigti, kad iš esmės Kainų komisijos nustatomos palyginamosios sąnaudos apibrėžia kainą, už kurią miestų šilumos tiekimo įmonės paruoštų visą šilumą, jei nebūtų kitų gamintojų ir konkurencijos. Todėl lyginant palyginamąsias sąnaudas su aukcionuose pasiūlytomis kainomis, nėra sunku paskaičiuoti, kiek gyventojai sutaupo dėl gamintojų konkurencijos.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojai sutaupė vos 234 tūkst. eurų, kai tuo tarpu Kauno – net 4,3 mln. eurų, o Klaipėdos – 2,4 mln. eurų.
Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, todėl čia sutaupyta daugiausiai. Tuo tarpu Vilniaus gyventojams nauda yra kuklesnė, kadangi sostinėje vis dar trūksta aktyvesnės konkurencijos bei pačių biokuro įrenginių – miestas iki šiol pusę šilumos gamina iš gamtinių dujų, maždaug triskart brangesnių už biokurą.
Konkurencija veikia net šalčiausiais metų mėnesiais, o dar aktyvesnė ji bus šiltuoju laikotarpiu. Juk šylant orams kris šildymo poreikis, nereikės tiek šilumos gamybos įrenginių. Todėl tie, kas aukcionuose pasiūlys mažiausias kainas užsitikrins gamybą, o likusieji – turės laukti kitų aukcionų.
Siekia iškreipti konkurenciją
Visi anksčiau minėti gyventojų sutaupy
Apmaudu tai, kad tokia akivaizdžia netiesa patikėjo ir dalis šalies politikų.
mai akivaizdžiai paneigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos poziciją, neva, šilumos rinkoje šaltaisiais mėnesiais konkurencija nevyksta, o aukcionuose dalyviai šilumą parduoda vos šimtąja cento dalimi pigiau už Kainų komisijos nustatytas palyginamąsias sąnaudas.
Apmaudu tai, kad tokia akivaizdžia netiesa patikėjo ir dalis šalies politikų.
O juk tiesa ta, kad vidutinis skirtumas tarp palyginamųjų sąnaudų ir aukcionuose pasiūlytų kainų Kaune sudaro 19 proc., Klaipėdoje – 18 proc., o Vilniuje, kur trūksta konkuruojančių šilumos įrenginių, 2 proc. Ir šie skirtumai yra būtent šalčiausiais mėnesiais.
Neigti konkurencijos sukuriamą naudą Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai yra patogu, nes ji Seime yra inicijavusi ir siekia Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų.
Mūsų asociacijos nuomone, siūlomi Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai panaikins konkurencijos sukuriamą naudą. Įstatymo projekto iniciatoriai sąmoningai neatskleidžia, kokios bus šilumos kainos, jei jų siekiamos pataisos bus priimtos. Ir dėl to nereikėtų stebėtis, nes panašu, kad šildymo kainos augtų.
Konkurencijos taryba, savo pastabose įstatymo projektui, akcentavo, kad pakeitimais vieni šilumos rinkos dalyviai bus privilegijuojami, o kiti – diskriminuojami, o STT įžvelgė net korupcinių rizikų.
Svarbu aiškiai suprasti, kad siūlomais įstatymo pakeitimais šilumos tiekimo įmonės siekia užsitikrinti privilegijas ir garantuotus finansinius srautus vartotojų sąskaita.
Norėtųsi tikėti, kad įstatymų leidėjai atsižvelgs į rinkos dalyvių ir institucijų pateiktas pastabas pasiūlytam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektui, įvertins galimas rizikas, pareikalaus pagrįstos kainų prognozės, poveikio ekonomikai, valstybės finansams ir socialinei aplinkai vertinimo.
Tik nuo to priklausys, ar konkurencijos naudą skaidriai ir aiškiai apskaičiuoti galėsime ir kitąmet.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
