Negavęs reikiamos blogesio dozės arba nors dienos davinio, daraisi agresyvus. Kas čia? Juk turėtų būti blogai, o aš nesijaučiu pakankamai blogai!
– Kodėl mažėja mano blogesys? (Infekuotasis jau blaškosi).
Einu ieškot vienminčių! Vienjaučių. Statykim kitaminčiams kartuves. Tas iš Kėdainių.
Ėmęsi ryžtingai (būkim vieningi) dar galim stabdyti blogesio susitraukimą, širdžių atšilimą.
Jam nusilpus iki kritinių parametrų, Lietuvoje galėtų pasireikšti optimizmas, visai nebūdingas nacionalinei kultūrai. Tai nebūtų sveikintina tapatybės išsaugojimo požiūriu. Be to, trauktųsi didelės uždarbių šakos, mažėtų trolinių darbo vietų.
Bet pasipriešinti šiai tendencijai galime.
Problema tirtina, net daugiau negu. Kiekvienam tyrimo vektoriui – po inspektorių. Laiku atkreiptas dėmesys – tai svarbiausia. Tvarka bus. Blogai bus ir bus.
Galėtų rastis net atitinkama socialinė tarnyba: Blogesio rūpintojai.
