Dvikojui negera, jis nesitvardo savy, o nežino kodėl. (Pamėginau apie tai suręsti knygelę „Kodėl mes“).
Priežasčių paieška būtent savy -- per sunki užduotis draugui Sapenskui.
Kas kita tvoti į sprandą savo žmonai arba vaikui.
Nelaimingasis to ir griebiasi. Iš čia ir smurtas nykstančioje artimoje aplinkoje. Nesulaikomai plintąs. Nemeilė neartimo tavo.
Iš čia, beje, ir smurtas tolimoje aplinkoje, kurio vardas -- karas.
Užpuola iš savo puvėsio neapykantos. Ir baimės. O užpultieji pagrįstai nekenčia užpuolikų. Progresas link bedugnės. Kas iš to, kad apsimulkindamas guosies: et, primušiu ir pamils.
Tai virsta pražūties kultūra. Vienoj žinomoj šaly su gilia tautine tradicija.
Ta šalis mėgsta ir puoselėja savo pražūtį.