Tai apie Lietuvos likimą. Bemaž – per 100 metų. Komunos bordelyje, vaduojantis iš ten per „Baltijos kelio“ stebuklą ir Kovo 11 – osios sukilimą, Sausio 13 – osios išmėginimą... Ir su nuosprūdžiais atgal. Žygiai ir išdavystės. Šventųjų gyvenimai ir biesų patyčios. Dalyvaujam, noriai tyčiodamiesi ir iš žmogaus, ir iš Lietuvos.
Tarpais lyg vaduojamės, bet velnija, vardu komuna, sugrįžta ir siurbia atgal.
Danutė Gailienė parašė studiją „Ką jie mums padarė?“ Ne į statistiką akcentas, ne į okupacijos žalą, kur niekaip neapskaitoma dvasinė žala, bet būtent.
Ir po kiekvieno antkryčio arba recidyvo vis dėbsom patys į save: nejau tai mes, šitie, stovėjom „Baltijos kely“?
Legendos, nelyginant apie geležinį vilką ir karaliaus sapną.
Esame veikiau Minsko kely, deja. Broliai gudai vargu beišsivaduos, tad ir mes į kompaniją. Dar turėsim ir savo Bidziną.
Ateities žemėlapininkai gal teberašys teritorijos vardą su paaiškinimu: čia gyveno lietuviai.
