Atrodė, Lietuvos politinės partijos šiuo klausimu pakankamai vieningos. Energetikų partija vieningesnė kitaip, ji pažeista interesų konflikto, tačiau tai atskira kalba. Pažvelkime į parlamentines partijas, kurios lemtingai pasisako balsuodamos. Priėmė pasipriešinimo Astravui įstatymą, tad agresyvus ir „Vakarų“ nekenčiąs kaimynas, kurio sąjunginė sostinė – Maskvoje, ėmėsi juolab aršesnės ardomosios veiklos per simpatikus ir klientus.
Ir štai vietinė kairė timpteli važį į raudoną prorusišką smuklę. Nereikia Astravui priešintis, juolab kad priežastys nesusiję su saugumu, – skelbia socialdemokratų išsirinktas vadas, ir Lietuvos laivo bortas esmingai pramuštas. Eis „tarnauti Lietuvai“ į branduolinį grabą?
Kai reikės, galvoja vyrukai, – paspruksim, o kas ta Lietuva?
Kadaise senieji komunistai, atėjus laisvei, išmesdavo raudoną bilietą arba atlikdavo rekolekcijas ir imdavosi lopyti skylėtą sąžinę. Net neraudodavo, kad jie Nepriklausomybės „nustumti“, nebe valdžioje. Ir nereikia tos nelemtos praeities! Juolab kad auga naujos kartos, neprievartautos pionierijose ir partškolose. Jaunimas bus kitoks... O pasirodė, kad jei liko apkrėstas materialistinės komunos, vadinamasis jaunimėlis gali būti dar labiau parsidavęs. Neturįs nė ko lopyti. Lietuva – sau, SD – sau.
Tad kurį kelią nūnai rinksis vietinė posovietinė socialdemokratija? Valysis ar suzmeks į putininių agentūrų balą? Anksčiau, sako vadas, partija tik apsimetė, kad turi poziciją dėl Astravo; dabar jai reikia pradėti galvoti.
Nors atsiprašytų už tokią partiją.
Socialdemokratų suvažiavimas – aktualiausia būtinybė. Jau juose ne dvi, o bent trys partijos. Išlenda astraviečiai, dar kiti eina skardžiais. Tai tegul žmonės mato, kas yra kas.
Krizę pagilina energetikų partija. Pasirodo, ji bendradarbiauja (kolaboruoja?) su Lietuvos duobkasiais ir dar pasiima pinigėlio už paslaugas. „Mūsų paprašė padėti...“ Minske mat nesugeba perskaityti rusiškai... Lyg būtų iš kokios Tanzanijos.
Ė, tai jau nebe skylė borte – pasipriešinimo fronte, o užsienio eurazinių svertų apmokama diversija. Vakarų frontas, kuriame privalu itin atkakliai dirbti, tuoj bus apšlapintas: žiū, lietuviai patys bendradarbiauja, net už pinigus, tik neklausykit jų veidmainiškų skundų...
Brigadininkas iš Kauno antai sako: neraštingiems baltarusiams reikia padėti prieš apgavikus rusus, bet jeigu aš pasakysiu daugiau, tai manęs vargšai neįsileis jiems „padėti“... Kol kas padedu bent propagandai (duobkasių), o išties Lietuva tuos tris milijonus nuosavo biudžeto eurų galėtų sutaupyti. Tarkim, ligoninėms, špitolėms.
Manau, laikas atėjo ir energetikų partijos suvažiavimui. Kur jūs (mes), su kuo?
Kur bėgs prisidirbę, gal žino. Gal pas radioaktyvų darbdavį.
