Praskaidrinkim bent žodyną, apie ką iš tiesų kalbama, kuo argumentuojama. Turėtų būti argumentuojama ne žodžiais, o sampratomis.
Dialogas. Paprastai šnekant, tai kalbėjimasis dviese. Politiškai – tai būdas pasiekti susikalbėjimo. (Arba nepasiekti). Jei „dialogas“ paverčiamas begaliniu ritualu be rezultatų, tai toks ir tikslas – vaidinti, simuliuoti politinę veiklą. Nepritariantys nėra „prieš dialogą“, kaip demagogiškai kaltinama, bet prieš simuliakrus, kaip antai tokią tuščio plepėjimo apgaulę. Tuo pat metu pražudant laiką, nesipriešinant blogiui – kadangi, matote, kažkas daroma. Todėl bevaisis dialogas, kuris „geriau negu karas“, gali būti paverstas karo elementu, dūmų uždanga hibridinio karo veiksmams.
Ar egzistuoja savarankiška, ar tik simuliakrinė Baltarusijos valstybė?
Bendradarbiavimas. Be galo pageidautinas principas – ką nors daryti kartu, bendrai, sutariant. Būtent, ką darom ir kuriuo tikslu. Priverstinis „bendradarbiavimas“ yra diktatas; toje „tarybinių tautų bendrijoje“ jau buvome. Čia tilptų ir „bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje“, žodžiai be turinio, o turinys lenda dabar, įkalamas prievarta. Prisimintina VVP „priverstinė taika“ karu primesta Sakartvelui-Gruzijai. Atėjo Ukrainos eilė.
Baltarusija. Tai gali būti geografija ir etnografija, istorija ir nūdiena; o štai ši jau suvoktina politiškai. Ar egzistuoja savarankiška, ar tik simuliakrinė Baltarusijos valstybė? Juk ir kariuomenė, ir sienų apsauga, ir ekonomika pajungtos Rusijai, tiesiog integruotos į Rusiją. Ta tikrovė pridengta kadaise pasirašyta Rusijos-Baltarusijos sąjunga kaip „sąjungine valstybe“. Dabar jau reikalaujama realizuoti sąjungą iki galo, tad pajungti su atliekomis, kas dar nepajungta. Ir tuo pat metu ministras kalba apie Baltarusijos (sąjunginėje Maskvos valstybėje!) suverenitetą, kurį reikia remti net ir kaimynų sąskaita, ir Baltarusijos žmonių teisių sąskaita, ir Europos Sąjungos lėšų nusiurbimo sąskaita. Jeigu ES nori tuo būdu remti Rusijos-Baltarusijos sąjunginę valstybę, mes galim tik perspėti. Bet būtų naudinga perspėti patiems save ir nevartoti nerealios „Baltarusijos valstybės“ sampratos. Pinigais, energetika, politiškai neva remdami Baltarusiją, remsim, kartu su ES, būtent sąjunginę „Rosbelo“ valstybę. Kremlius leidžia Minskui atlikti šį vaidmenį.
Prisiminkime, juk ir vienas Lietuvos projektų galėjo būti „suverenitetas“ SSRS sudėtyje. Kodėl dabar laimintumėm tokį bestuburį Baltarusijos modelį? Apsimesdami nematą simuliacijos.
Nedarykim to, būkim atidūs ir konceptualios sampratos, ir žodyno lygmenyje. Suprantu, tai nelengva.
Net Seimo opozicijos politikai Lietuvoje, nepritariantys ES santykių su Minsku vienašaliam „resetui“ (prisiminkime, kaip Maskva apmovė B.Obamą), toliau kalba tik apie Baltarusiją, lyg ji būtų savarankiškas politinis subjektas. Saviapgaulė, pasireiškianti gal ir kaip pritarimas apgaulei. Gal iš papratimo, gal trumparegystė, gal ir stoka susivokimo, kas yra kaip iš tikrųjų.
O Minske dalis ES ministrų darbotvarkės, kaip vakar pranešė ministras L.Linkevičius, būtų skirta Lietuvos-Baltarusijos problemoms. Suprask, Lietuvai palaužti. Pamatysime. Dabar kilpa kiek atleista.
