Kada ir kam toji pati pradžia?
Bene pakako atsistoti ant dviejų – užpakalinių.
Homo erectus – pragmatikas. Jis patiria naudos, kai stebi aplinką – pasaulį iš aukščiau. (Tą mėgsta erelis, tą mėgsta kalnų ožys – nejau dvikojis homo prastesnis?). Tąsyk platėja horizontas. Randasi naujų sampratų. Toli – arti. Aukštai – žemai. Šviesiau – tamsiau. Jei tu ne robotas ir ne šikšnosparnis, tai šviesiau – geriau. Gėris! Tegu nors reliatyvus, bet jau. Nelyginant aukštesnė kokybė kvėptelėjo į molio gabalą. Adomai, kelkis.
Graikiškai tai vadinasi genesis. Pitekantropas tapo žmogumi. Jam kilo klausimų. Pavyzdžiui, „kas aš?“
Vertėtų netapti vėl pitekantropais.
Juolab krokodilais, kaip tie Baltarusijoje.
Taip pat skaitykite:
