Skaitant reportažą, akis ir protas kliuvinėja už cituojamos terminologijos – alogijos.
Emociškai kreipiama: ar turi išlikti, ar „griauti“, „nugriauti“, ar teisėtai (?) nuimti, ar išsaugoti kaip (sovietinį) paveldą ir teritoriją, kurioje rinktumės „mokytis, ginčytis“ apie savo (SSRS) istoriją...
Nepanašu, kad visuomenė rinktųsi ten diskusijoms apie laisvės ir jos atsisakymo – pardavimo vertybes. Taipgi apie praeities laikų literatūros darbus. Todėl vertėtų grįžti prie gyvenimo faktų ir logikos.
Perkelti kitur – tai netolygu „griauti“. Perkelti skulptūrą – žymaus dailininko darbą, tai netolygu „išardyti skverą“. Išgėrus šaltą stiklinę mineralinio ir negazuoto lietuviško vandens, diskusija būtų ramesnė.
Taip pat skaitykite:
