Vieną antai paleido net Lietuvos genštabo vardu bei jo politine sąskaita. Tam tereikėjo truputėlį įsilaužti. Kaip sakydavo klasikai: rankų miklumas ir jokio sukčiavimo. Taip buvo suvokiama kišenvagių garbė. Dabar – intervagių, interių. Įlaužė žinutę, kad Lietuva, pasitelkusi NATO, puls ir užgrobs Karaliaučių-Kaliningradą. Tam esą rengiamasi, planuojama.
Panašiai 1940 metais kvailoji nedrauginga Lietuva, imdama pavydį iš Suomijos agresorių, „puolė“ Sovietų Sąjungą. Grobė jos didvyriškus karius, prašyte prašėsi, kad sovietai smogtų atgal ir okupuotų Lietuvą. Tokie faktai. Lietuvos laikysena su visomis nuolaidomis buvo „nepakenčiama“, anot draugo Molotovo.
Dabar pasaulio liaudies vaduotojai juk irgi negalės pakęsti, tad puls Lietuvą gindami savo amžinas žemes (Kaliningradą) anksčiau, negu lietuviai su amerikiečiais užgrobsią tą „iskanderais“ pasišiaušusią rusų pilį prie Baltijos.
Tokią prielaidą Lietuvoje nūnai mato kiekvienas respublikinis vaikų darželis, net neprisimenąs 1940-ųjų. Tokia parengiamoji ir mulkinamoji įlaužtosios anties prasmė.
Neatmestina, kad nūdienos rusofašistų anteles, jų pulkelį ir visą ligoninę vairuoja Anapilio agentai. Dideliame kare prieš NATO neliks nė Rusijos? – na, ir kas, užtat vadui garbinga išeitis.
Priedo, žinoma, gąsdinimas, nervų karas. Kremlius be atitinkamų pokštų tiesiog nesitveria savy, nejaučia gyvenimo džiaugsmo. Pokštui virstant tikrove, jei būtų tokia vado valia, kremlistų beprotynas plotų rankomis dar neapdžiūvusiomis nuo ukrainiečių kraujo. Krymas – mūsų! Klaipėda ir visa Lietuva – mūsų!
Pabusk, lietuvi ir europieti. Neutralizuokite kažkam statomą strateginį Tilžės tiltą. Stebėkite visą orą virš jūros. Neatmestina, kad nūdienos rusofašistų anteles, jų pulkelį ir visą ligoninę vairuoja Anapilio agentai. Dideliame kare prieš NATO neliks nė Rusijos? – na, ir kas, užtat vadui garbinga išeitis. O šėtonas džiaugias tuo, jis džiaugias tuo – čia iš Guno operos.
Pabuskit, broliai rusai.
Kai įvarys į branduolinį karą, niekas dėl jūsų neverks, net artimiausieji pusbroliai ukrainiečiai. Tik dėdė Čin Pingas ateis pašluoti.
Sovietų agresijos ir okupacijos 75-osios metinės, kad ir blyškiai Seime paminėtos, teikia progą prisiminti tikrovę ir mąstyti apie tikrovę. Ypač pageidautina sąžiningų Lietuvos rusų pozicija.
