Norėjo vakariečiai „stiprios Rusijos“, maitino ją per politrukus, tai ir turi dabar sustiprėjusią pasaulinę vėžio piktžaizdę.
Vėliau, Lietuvai kažkaip atgavus valstybinę nepriklausomybę ir geroką dalį politinio savarankiškumo kitos orientacijos kelyje, iš Vakarų skambėdavo panaši gaida – baimės, vilties ir adoracijos miksas su truputį varijuojamais žodžiais:
- O, Rusija labai svarbi, toks gražus gulbių ežeras, turim su ja draugauti nors ir jos imperinio gobšumo ir agresijų sąlygomis...
Tad su kokia Rusija bevelijate draugauti, minkštėjančia demokratėjančia, o gal ta pačia suakmenėjusia? Ar jums vis viena?
Esminis baltoskandų klausimas likdavo neišgirstas arba su „pragmatiniu“ amoraliu atsakymu: iš esmės vis viena, by versliukas pelningai suktųsi.
Abeji šonai pagavo ir įsisavino globalios politinės korupcijos paslaptį. Duok uždirbti, o kitkas mažiau svarbu.
Dabar, kai Europa jau gerokai papuvo, apslabo nuo terorizmo ir aprusėjo nuo marksizmo, o Amerika gavo strampu per sprandą, ryškėja naujos variacijos. Per Vokietiją, deja.
- Mums būtina Vokietija, - sako užjūriai.
O kokia Vokietija, ar demokratiškai europietiška, ar alternatyvi? Ar pasirengusi gynybai, ar prorusiška – gal vis viena?
Na, tas kuris davė vokiečiams pastabų dėl nusodinto karinio biudžeto, buvo negeras.
Vokietija reikalinga nors ir su ilgiausia rusiška uodega, kurios vardas Nordstrymas.
Dabar Ukraina yra lakmuso popierėlis.
Ir vėl vokiškas dialektinis materializmas, kur nebuvęs.
Reikia „gerų santykių“ su Rusija nors ir Ukrainos kaina.
Ši vis dar vaidina europinį vaidmenį kaip tranzito šalis. Norint jai atkeršyti už nepriklausomybės svajonę, Eurazijos grabą, reikia smogti per dalyvavimą Europos energetikoje. Tam ir tiesiami Baltijos jūros vamzdžiai Rusija-Vokietija (ir kiti pragmatizuoti Vakarai), aplenkiant Ukrainą. Net ponia A.Merkel šiek tiek suprato, kad šitaip negerai, juk Ukraina tik norėjo būti Europa – lyg su mumis... Kodėl turim jai spirti, stumti šalin? Na, nebent Kremliaus eurazinės politikos džiaugsmui... Ir ko nors atpigimui, jeigu eurazininkai nepabrangins.
Nuodėmklausiai ir įtakos patarėjai tuoj nuramino: nieko, labdarys „Gazpromas“ pažadėjo, kad kurį laiką duos uždirbti dar ir Ukrainai.
- A, tai gerai.
O kada kremliečiai laikė žodį?
Pakaks pasakyti, gavus neva žinutę iš bičiulio „Hamas“, kad prie Ukrainos vamzdžio mėtosi bomba, ir sustos tas nelaimingas dujų tranzitas per Ukrainą laikinam patikrinimui, kaip kadaise mūsų „Družba“. Kaip Budapešto garantijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
Galėsit reikšti susirūpinimą, nedaugiau.
Todėl broliai ukrainiečiai turi jau dabar mankštintis, rengtis individualiai savigynai. Ir ekonominei stiprybei be sovietinės baudžiavos. Pragmatistai jai nepadės. Draugystė (družba) su teroristais bus svarbesnė.
„Ryanair“ jau rodo pavyzdį.
