Taip galėjom (mūsų protėviai) tapti išeiviais migrantais in corpore, kolonistais ir naujo pasaulio kūrėjais. Nelyginant anglosaksai ir airiai kiek vėliau už Atlanto.
O maskvėnai gobšuoliai išsižiojo per daug – viso Sibiro ligi pat Rytų vandenyno – ir per tai žus, girtai globaliai paspringę.
Ne kažin kas šviečia ir europiečių migrantų sukurtam Naujajam Pasauliui, kurį jau skalauja lotynų cunamiai, talžo indėniško komunizmo, liuminizmo ir lunatizmo pseudoideologiniai taifūnai.
Statė šiauriečiai amerikiečiai spygliuotą sieną, po to atsisakė, gal galėtų perleisti atlikusios medžiagos Baltijos sąjungininkams. Vėl gintume Europą, kaip kadaise, anot Maironio, „nuo kazokų ir Maskvos“. Geriau, kai Užuslenksčių kazokai – jau Europa. Užtat maskvėnai veisia savo kazokus Gudijos žemėje.
Bet problema pasaulinė.
Žmonių prisidaugino, o kuntrybas anys neturi. Tai tegul nesiskiepija, ir motulė gamta pareguliuos.
