Vytautas Tamošiūnas: Ar liberali sveikatos sistema veikia?

Apie Lietuvos sveikatos sistemos bėdas rašyta daug ir vardyti jų nesinori. Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) sukurta aibė strategijų veiklai gerinti, kurios dažnai neduoda norimo rezultato. Kodėl? Tiesiog nėra politinės valios ir strateginio mąstymo. Visi suprantame, kodėl sugriuvo komunistinis režimas. Visgi nenorime suprasti, kodėl neveikia komunistiniu principu sukurta medicinos sistema.
Vytautas Tamošiūnas
Vytautas Tamošiūnas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kaip galima sistemą sutvarkyti? Būtina leisti žmogui pasirinkti ir nuspręsti, kur ir pas ką jis nori gydytis. Sveikatos sistema turi veikti pacientui ir jo sveikatai. Šiandien sveikatos sistema veikia siekiant patenkinti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų primestus rodiklius. Paciento pasirinkimas iš esmės tik deklaratyvus.

Ką daryti? Paimkime kaip pavyzdį Švedijos sveikatos modelį. Gydymo įstaigoms už paslaugas sumoka pacientas ir didesnę dalį – valstybė. Taip sudaroma laisvė pacientui lengviau pasirinkti (liberalioji kryptis), bet kartu valstybė prisiima atsakomybę, kad sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems.

Už vizitą pas šeimos gydytoją pacientas moka 11–22 eurus, o pas specialistą 25–35 eurus. Jei per metus pacientas išleidžia daugiau nei 244 eurus – likusios paslaugos nemokamai. Panašiu principu pacientas turi primokėti ir už vaistus.

Už sveikatos paslaugas susimoka ir prancūzai. Priemoka už vizitą pas gydytoją sudaro apie 30 proc. sveikatos paslaugos kainos. Daugelis piliečių turi papildomą sveikatos draudimą, todėl esant sveikatos problemoms tiesiogiai iš savo kišenės dažniausiai nemoka nieko.

Lietuvoje galima pritaikyti Švedijoje, Suomijoje ar Prancūzijoje veikiantį modelį, tam nereiktų jokių radikalių vienos nakties reformų.

Jei pilietis neturi draudimo, nustatyta maksimali riba, kurią privalo mokėti. Jei pilietis neturi draudimo ir negali sumokėti papildomos įmokos dėl mažų pajamų, valstybė visiškai kompensuoja gydymą.

Suomijoje pacientas taip pat susimoka (oficialiai) už vizitą pas šeimos gydytoją ir specialistą. Taigi beveik 90 proc. gyventojų patenkinti sveikatos sistema, kai bendras Europos vidurkis beveik perpus mažesnis.

Apsidairykime už Europos ribų. Australijos ministras pirmininkas Tony Abbottas, teisininkas ir ekonomistas (ketverius metus buvęs sveikatos ministru) paskelbė, kad pacientai papildomai mokės už vizitus pas šeimos gydytoją. Pagrindinis argumentas – pacientams reikia kokybiškos sveikatos paslaugos, kurios valstybės biudžetas nepajėgus apmokėti.

Lietuvoje galima pritaikyti Švedijoje, Suomijoje ar Prancūzijoje veikiantį modelį, tam nereiktų jokių radikalių vienos nakties reformų, tai leistų padidinti gydytojų motyvaciją ir atlygį, sudarytų sąlygas sveikos konkurencijos elementams.

Svarbu nepamiršti, kad ypač mažas pajamas gaunantiems piliečiams būtų visiškai kompensuojamos sveikos paslaugos. Kaip pavyzdys gali būti pritaikomas už šildymą veikiantis kompensavimo mechanizmas.

SAM valdininkai nesugebėjo per 25 metus sukurti pacientui skirtos medicinos sistemos. Priežasties, kodėl galėtų sistema pagerėti, nėra. Alternatyva – suteikti pacientui pasirinkimo laisvę kiekvieną dieną renkantis sveikatos paslaugas.

Vytautas Tamošiūnas yra Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis