Mažas šešėlio paplitimas rodo, jog ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų laikytis. O išsikerojusi šešėlinė ekonomika demonstruoja, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei užkrauna per didelę naštą. Šešėlinė ekonomika yra mokesčių ir reguliavimų adekvatumo atspindys.
Didinant mokesčius ir plečiant reguliavimą į šešėlį išstumiamos tokios veiklos, kurios įprastai nėra siejamos su nusikalstama veikla, pavyzdžiui – darbo santykiai. 2013 m. pradžioje atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, į darbo rinkos šešėlį Lietuvoje įsitraukę bent penktadalis Lietuvos gyventojų. 22 proc. apklaustųjų teigė, kad jie arba jų šeimos nariai 2012 m. dirbo samdomą darbą neoficialiai (t.y. be darbo sutarties), dalį atlyginimo gavo „vokelyje“, arba pažymėjo abu variantus. Europos Sąjungos mastu darytos apklausos rodo, jog Lietuvoje darbo rinkos šešėlis yra didesnis nei vidutiniškai visose ES šalyse.
Pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis yra darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje priklausomai nuo atlyginimo bei taikomo neapmokestinamo pajamų dydžio svyruoja nuo 37 iki 42 proc. Darbo apmokestinimas Lietuvoje yra didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad Lietuvoje darbo produktyvumas ir žmonių atlyginimai yra santykinai mažesni nei vidutiniškai ES šalyse. Pavyzdžiui, vidutinis vokietis, net ir sumokėjęs visus darbo jėgai tenkančius mokesčius, kurie yra kiek didesni nei Lietuvoje, rankose turi 3 kartus didesnį darbo užmokestį nei lietuvis. Todėl akivaizdu, kad Lietuvoje net ir tarifu kiek mažesnė mokesčių našta nei Vokietijoje slegia smarkiau, dėl to žmonės vengdami jos labiau linkę dirbti šešėlyje.
Tačiau darbo jėgos apmokestinimas nėra vienintelė šešėlinės darbo rinkos priežastis. Šešėlis atsiranda ir dėl kitų, daug rečiau įvardijamų priežasčių. Viena iš jų – darbo santykių reguliavimas. Ne paslaptis, kad Lietuvos Darbo kodeksas yra pakankamai griežtas – tai reiškia, kad laisvus susitarimus tarp darbuotojo ir darbdavio apriboja tiksliai įvardintos Darbo kodekso normos, nuo kurių negalima nukrypti. Darbo kodekso reikalavimai, numatantys privalomus įspėjimo terminus norint atleisti darbuotojus, privalomus išeitinių pašalpų dydžius, draudžiantys terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, apsunkina darbuotojų atleidimą ir skatina sudaryti neoficialius susitarimus dėl samdomo darbo.
Pavyzdžiui, darbdavys norėdamas atleisti darbuotoją savo iniciatyva turi įspėti darbuotoją prieš 2 mėnesius, be to – išmokėti nuo 1 iki 6 mėnesių darbo užmokestį siekiančią išeitinę pašalpą. Naujai priimtą darbuotoją, gaunantį vidutinį darbo užmokestį (2232 Lt „popieriuje“), atleisti iš viso darbdaviui kainuoja 8784 Lt. Sudėtingas darbuotojų atleidimas skatina įmones nepasirašinėti sutarčių su naujais darbuotojais arba mokėti dalį atlyginimo nelegaliai tuomet, kai įmonės nėra tikros dėl savo ateities, darbo apimčių ir galimybės išlaikyti naujas darbo vietas. Tai ypač aktualu besikeičiančios šalies ekonominės situacijos sąlygomis, kuomet legalų įsidarbinimą su Darbo kodekso nuostatų apsunkintu atleidimu gali pakeisti darbas be darbo sutarties arba dalies atlyginimo mokėjimo „vokelyje“.
Dar vienas svarbi priežastis, metanti šešėlį į darbo rinką – minimali mėnesinė alga (MMA). Dažnai sakoma, kad MMA didinimas mažina šešėlį, nes priverčia tas įmones, kurios dalį atlyginimo moka vokeliuose, „skaidrėti“, t.y. didinti legaliai mokamo atlyginimo dalį. Tačiau nepamatuotas MMA kėlimas gali turėti ir visai priešingą poveikį. Įmonės, neturinčios finansinių išteklių didinti atlyginimus savo darbuotojams dėl pakeltos MMA, gali susidariusią problemą iš dalies spręsti arba įdarbinant darbuotojus nelegaliai ir taip išvengiant darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos, arba mažinant oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokant „vokeliuose“. Nuo šių metų pradžios padidinta MMA turi poveikį darbo rinkos šešėliui Lietuvoje ypač turint omenyje tai, jog ji pakelta iki aukščiausio kada nors buvusio lygio, t.y. 43 proc. lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Darbo rinkos šešėliui įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šalies ekonominė situacija, valstybinių institucijų, kovojančių su šešėliu veiklos efektyvumas, valstybės parama (nedarbo išmokos, socialinė pašalpos, kompensacijos), kuri žmonėms iškelia dilemą – ar dirbti legaliai ir prarasti valstybės paramą, ar dirbti nelegaliai ir papildyti savo asmeninė biudžetą abiem pajamų šaltiniais?
Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių yra daug, bet jas visas vienija tai, jog jos savo turiniu yra ekonominės veiklos apribojimai, t.y. mokesčiai arba reguliavimas. Reikia turėti omenyje, kad kovodama su šešėline ekonomika valdžia pati ją ir kuria. Jei kovodami su šešėliu galvosime tik apie esamų reguliavimų griežtesnį įgyvendinimą arba naujų reguliavimų įvedimą – šešėlio neatsikratysime. Formulė labai paprasta: daugiau ekonominės laisvės – mažiau šešėlio.
Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas
