Tai – gėdingas ir neatsakingas sprendimas, kuris gali turėti sunkių pasekmių visam pasauliui, o ypač krizių apimtiems regionams.
Pasitraukimą iš PSO pasirinko valstybė, kuri daugelį metų buvo pagrindine pagalbos teikėja konfliktų zonose ir besivystančiose šalyse. Šis jos žingsnis destabilizuoja pasaulinį sveikatos apsaugos tinklą ir gresia opia humanitarine krize.
1948 m. Jungtinės Valstijos buvo vienos iš PSO steigėjų ir nuo to laiko dalyvauja formuojant ir valdant šios Jungtinių tautų (JT) institucijos veiklą. Per daugiau nei septynis dešimtmečius PSO sugebėjo įveikti didžiulius iššūkius sveikatos apsaugos srityje, suvaldė ne vieną epidemiją, ženkliai prisidėjo prie daugelio užkrečiamųjų ligų išnaikinimo ar gerokai apribojo jų plitimą.
Daugelis Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių yra priklausomos nuo PSO teikiamos pagalbos, vakcinų tiekimo ir sveikatos programų finansavimo. Pasitraukus JAV, kyla pavojus, kad organizacija nesugebės tinkamai reaguoti į situaciją Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje, Sudane ar Konge. Krizės paveiktose zonose, ypač Gazos ruože, jau dabar kritiškai trūksta sveikatos paslaugų.
Ateityje trūkstant finansavimo, susilpnės tarptautinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, gali sulėtėti koordinuotas atsakas į pasaulines sveikatos krizes. ES ir kitos šalys turės prisiimti didesnę atsakomybę už pasaulio sveikatos iniciatyvų finansavimą ir koordinavimą, siekiant kompensuoti JAV pasitraukimo sukeltus trūkumus.
Pasaulio sveikatos organizacija yra finansuojama iš dviejų šaltinių. Pirmasis – narystės įnašai, kurių dydis priklauso nuo valstybių ekonominės galios ir sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Antrasis – savanoriški įvairių fondų, organizacijų, institucijų įnašai.
Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Jungtinė Karalystė yra vieni didžiausių PSO rėmėjų. 2024–2025 metais JAV yra didžiausia PSO donorė, skirianti organizacijai 706 mln. JAV dolerių. Tai sudaro apie 18 procentų viso PSO biudžeto, kuris siekia 3,9 mlrd. dolerių.
Būtent tas gerokai didesnis, lyginant su kitomis didžiausiomis pasaulio valstybėmis, JAV finansavimas, ir buvo vienas D.Trumpo argumentų, Valstijoms pasitraukiant iš PSO. Pasitraukimo procesą jis mėgino pradėti jau savo pirmos kadencijos metu. Jis kaltino organizaciją nesusitvarkant su iššūkiais COVID-19 pandemijos metu.
Bet būtent pandemija parodė, kad sveikatai grėsmingi virusai nepaiso sienų ir atstumų, todėl veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas. PSO šiuo metu deda pastangas sustabdyti Marburgo viruso protrūkius Tanzanijoje, Ebolos viruso protrūkius Ugandoje ir beždžionių raupų viruso protrūkius Konge.
Tad ką D.Trumpas tokiu sprendimu pasiekė? JAV autoritetas jau sušlubavo, o Kinijos įtaka trečiajam pasauliui padidėjo – ji jau pareiškė, kad skirs daugiau pinigų mažiau išsivysčiusioms šalims.
Pasaulinės sveikatos organizacijos egzistavimui suduotas mirtinas smūgis. Šiandien reikia ieškoti atsakymo į klausimą: ar uždarinėti įstaigas ir išleisti darbuotojus nežinia kokios trukmės atostogoms, ar juos visai atleisti? Guodžia tik tai, kad JAV negali atšaukti šiems metams numatytų pinigų: kas suplanuota iki šių metų pabaigos, turi tęstis. Tačiau nuo kitų metų visos humanitarinės organizacijos atsidurs ant išlikimo slenksčio, jų pajėgumai gali sumažėti per pusę.
Ką tai reiškia? Kad humanitarinės pagalbos nesulaukiantys žmonės bus pasmerkti žūčiai? Įsivaizduokite: Gazos ruožas, žiema, tūkstančiai žmonių pilnų palapinių, ir nėra kas jais pasirūpina? Didžiausias PSO turtas – jos žmonės ir ekspertai. Privalome daryti viską, kad juos remtume, kad jie galėtų tęsti savo darbą.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paprašė pasaulio lyderių paraginti Vašingtoną atšaukti D.Trumpo sprendimą ir sakė, kad organizacija yra pasirengusi derėtis su JAV administracija, kad išlaikytų stiprų, dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą.
Europos Komisija (EK) jau išreiškė susirūpinimą dėl tokio JAV sprendimo. EK atstovė spaudai Eva Hrnčirova sakė, kad norint būti atspariems pasaulinėms grėsmėms sveikatai, būtinas bendradarbiavimas visame pasaulyje ir išreiškė viltį, kad JAV administracija tai dar apsvarstys prieš oficialų pasitraukimą.
ES gali tekti peržiūrėti savo strategijas ir padidinti finansinę paramą, siekiant užpildyti atsiradusias spragas ir užtikrinti, kad gyvybiškai svarbios sveikatos paslaugos būtų teikiamos visame pasaulyje.
Tarptautinė bendruomenė turėtų atidžiai stebėti pasaulio sveikatos sistemų pokyčius ir, esant poreikiui, imtis veiksmų bei užtikrinti, kad gyvybiškai svarbios sveikatos paslaugos būtų teikiamos visiems, nepriklausomai nuo politinių sprendimų.
