Visiškas Rusijos diplomatinis izoliavimas
Taigi, Rusiją palaikė tik Baltarusija, Šiaurės Korėja, Eritrėja ir Sirija, neskaitant jos pačios. Štai koks palaikančiųjų „klubas“. Kinija, Indija, Brazilija ir dar kitos 32 šalys susilaikė, bet ir jos siunčia aiškią žinią, kad karo veiksmai turi būti nutraukti. (12 šalių atstovų posėdyje nebuvo.) Tai beprecedentis JT Generalinės Asamblėjos sprendimas. Ir visiškas Rusijos diplomatinis izoliavimas. Jokia propaganda to paaiškinti taip pat jau nebeišeina. Balsavusios šalys labai skirtingos religiniu, kultūriniu, ekonominiu bei politiniu aspektais. Ne visos priklauso demokratiją puoselėjančioms valstybėms, kaip ir veikiamos kurios nors didžiosios valstybės, bet visos jos supranta, kad ant kortos pastatytas tarptautinės teisės laikymosi ir JT egzistavimo likimas.
Tą pačią kovo 2 d. Europoje ir pasaulyje gaudė bažnyčių varpai, kviečiantys maldai už karo nutraukimą. Vilniuje Lukiškių aikštėje maldai susirinko ir katalikai, ir liuteronai, ir stačiatikiai, ir ukrainiečių graikų apeigų katalikų atstovai, taip pat kartu maldoje dalyvavo žydų bei kitų religinių bendruomenių nariai ir netikintys žmonės. Taigi, jungtinė malda, skambėjusi trimis kalbomis, bei dvasios bendrystė lydėjo visus susirinkusius. Štai koks taiką mylinčių širdžių balsas!
„Laisvė vis tiek ateis“
Kovo 3 d. Belovežo girioje ir vėl vyko Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos. Belovežo giria ženklina totalitarinės TSRS pabaigą, ir tai labai simboliška Rusijos delegacijai, aiškiai žinančiai, ką tai reiškia. O kur dar pranašiški Aleksandro Puškino kažkada parašyti žodžiai apie tai, kad Laisvė vis tiek ateis. Nors kol kas sutarta tik dėl humanitarinių koridorių, bet ne dėl Laisvės, ji pati galingai ateina.
Laisvės ryžtą tą dieną ženklino ir jautri, gili, nors neišpasakytai pervargusio, bet trimis kalbomis į žurnalistų klausimus atsakinėjusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos konferencija. Taip, jis nuvargęs sėdėjo kėdėje. Taip, jo veidas švietė. Taip, tai buvo įspūdinga atvirumo ir tiesos akimirka. Ji labai skyrėsi nuo kitos tą dieną vykusios Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo spaudos konferencijos. Į žurnalistės klausimą „Ar nesijaučiate atsakingas už nužudytų vaikų kraują?“ S.Lavrovas, net pats to nesuprasdamas, tiesiog kopijavo 1939 m. A.Hitlerio kalbos, pasakytos prieš naciams užpuolant Vokietiją, logiką.
Tuomet fiureris teigė: „Aš nekariausiu prieš moteris ir vaikus. Aš įsakiau, kad mano oro pajėgos atakuotų tik apsiribodamos kariniais tikslais”. S.Lavrovas teigė, kad V.Putino įsakymas kariuomenei duotas tik atakuoti karinę infrastruktūrą, pridurdamas, kad, savaime suprantama, galėjo nukentėti ir civiliai, dėl ko tenka tik apgailestauti. Štai tik šiuo požiūriu jo atsakymas skiriasi nuo Vokietijos fiurerio.
Didžiulė humanitarinė katastrofa
Na, o V.Putino sušauktas Sovbez’o (Saugumo tarybos) posėdis ir toliau priminė Likbezo (neraštingumo likvidavimo) kursus, kuriuose susirinkę „aukšti pareigūnai“ bando teisinti savo veiksmus ir apsimesti, kad nei JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, nei tarptautinės teisės reikalavimų iš viso nėra. Kaip nėra geopolitinės bei humanitarinės katastrofos, gresiančios ir pačiai Rusijai.
Viešoji nuomonė yra kovojančios Ukrainos pusėje.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia aliarmą, kad Ukrainai trūksta tvarsliavos, traumų gydymui reikalingos įrangos, medicininio deguonies, būtinų medikamentų, greitosios pagalbos automobilių. Yra sugriautų ligoninių, trūksta medicinos personalo, gresia infekcinių ligų protrūkiai. O kur dar per milijoną pabėgėlių sveikatos problemos. Deja, Rusija to negirdi, bet pasaulis girdi ir eina į pagalbą Ukrainai. Viešoji nuomonė yra kovojančios Ukrainos pusėje.
Rusija lieka tik viena „derybinė“ pozicija – paklusti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai, besąlygiškai ir skubiai išvesti savo karines pajėgas! Taip pat sumokėti reparacijas ir kontribucijas už Ukrainai padarytą milžinišką žalą. Tikiu, kad 9-oji karo diena mus artina šio tikslo įgyvendinimo link.
