Šiandien kare su Rusija Ukraina kovoja ne tik už savo Nepriklausomybę, bet ir už savo teisę įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Autoritarinio ir totalitarinio V.Putino valdymo gniaužtuose esanti Rusija kaunasi už savo kuriamą šovinistinį „Ruskij Mir” pasaulį, paremtą specifinėmis rusiškomis slavofilų vertybėmis ir imperinėmis ambicijomis. Šiame geopolitiniame kare susiduria net tik dvi valstybės, bet ir vertybės, valdymo formos bei ideologijos.
V.Putino Rusija skelbia, kad jos vertybės paremtos pravoslaviška krikščioniškąja Rusijos misija, rusų ir rusakalbių gynimu visoje postsovietinėje erdvėje, valdoma demokratija ir Vieningos Rusijos (Jedinaja Rossija) vizija. Joje iš esmės panaikinta nepriklausoma žiniasklaida, nėra skaidrių rinkimų ir stiprios opozicijos, vykdoma galinga šovinistinė propaganda, skiepijama nepakanta pliuralizmui ir tolerancijai.
Ukraina po 2014 m. Maidano įvykių apsisprendė eiti Europos Sąjungos link. Ji ėmė sparčiai keisti savo visuomenės nuostatas, išlikdama demokratine valstybe su pliuralistine žiniasklaida ir opozicija valdančiajai daugumai. Nuo 2014 m. Ukrainoje pasikeitė du prezidentai, du kartus pasikeitė ir parlamento dauguma bei vykdomoji valdžia. Tuo tarpu Rusija turi „nepakeičiamą“ V.Putiną ir tą pačią Dūmą. Tad šiame konflikte susiduria dvi skirtingos geopolitinės koncepcijos - autoritarizmo ir demokratijos, uždaros ir atviros visuomenės.
Lietuva šiemet mini labai svarbią sukaktį – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Tad Ukrainoje vykstančio geopolitinio konflikto kontekste ypač verta aptarti svarbias mūsų Konstitucijos nuostatas, skelbiamas Konstitucijos preambulėje: Lietuvių Tauta siekia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės” tikslo. Konstitucijos I, II ir III skirsniuose įtvirtinti esminiai pamatiniai nepriklausomos demokratinės Respublikos principai, žmogaus teisės ir laisvės bei pareigos, žmogaus ir valstybės bei visuomenės ir valstybės santykis.
Lietuva yra atvira, pliuralistinė ir teisinė valstybė, kurioje nėra valstybinės religijos, pripažįstamos tradicinės Lietuvos bažnyčios bei religinės organizacijos, o valstybinės mokymo įstaigos – pasaulietinės. Informacijos cenzūra draudžiama, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė nevaržoma, o įsitikinimai reiškiami laisvai. Tai visiškai sutampa su Lisabonos sutartyje įtvirtintomis vertybėmis: laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus orumui bei žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Europos Sąjunga vertybių semiasi iš savo kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo. Taigi, visų Europos religijų paveldas - bendras turtas, nė viena konfesija neiškeliama aukščiau kitų.
Deja, Rusija pasirinko uždaros, autoritarinės valstybės ir „valdomos demokratijos” kelią, kur nėra nepriklausomo teismo, nepriklausomos opozicijos ir nepriklausomos žiniasklaidos, teisinės valstybės viršenybės. Rusija priešinasi visiškam Žmogaus teisių konvencijos įteisinimui, diskriminuoja seksualines mažumas, persekioja kitaminčius, neratifikuoja Stambulo konvencijos, kriminalizuoja priklausomybę turinčius žmones, cenzūruoja žiniasklaidą. Vykdydama brutaliausią agresiją prieš Ukrainą, ji taiko griežčiausią cenzūrą, riboja bet kokius protestus, net už elementarų šūkį „Stop karui!” numatė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Brutaliausiai susidorojama su taikiomis demonstracijomis, valstybinės ideologijos ir propagandos priemonėmis žmonėms diegiama šovinistinė didžiarusiškojo imperializmo ideologija. Didelė dalis visuomenės atskirta nuo kitų demokratinių žiniasklaidos šaltinių ir negauna objektyvios informacijos.
Ukrainoje net vykstančio karo su Rusija sąlygomis galioja visai kita visuomeninės santvarkos forma, stengiamasi kiek įmanoma laikytis tarptautinių teisės normų. Štai už tokią Ukrainos ateitį dabar savo gyvybes atiduoda paprasti ukrainiečiai. Šio geopolitinio konflikto
alternatyvos yra tik dvi: demokratija ar patvaldystė, atvira ar uždara visuomenės.
Šio geopolitinio konflikto alternatyvos yra tik dvi: demokratija ar patvaldystė, atvira ar uždara visuomenės.
Kodėl apie tai rašau? Ogi todėl, kad Lietuva turi dabar aiškiai parodyti visiems, kad mūsų Seimas nedaro kompromisų, įgyvendina visas žmogaus teises ir laisves bei pareigas, gina pasaulietinės Lietuvos valstybės vertybes ir gerbia Konstituciją, yra ištikimas atviros visuomenės alternatyvai. Šioje pavasario sesijoje kaip niekad gera proga pademonstruoti ištikimybę atviros, darnios, pilietinės ir teisinės valstybės principams, ratifikuoti Stambulo konvenciją, įteisinti partnerystės civilinį institutą, priimti reprodukcinę sveikatą ginančius teisės aktus ir įgyvendinti jau seniai paskelbtus Konstitucinio Teismo nutarimus. Mes – ne Rusija, nenorime būti į ją panašūs realizuodami žmogaus teisių ir laisvių nuostatas savo įstatymuose. Mes giname tas vertybes, kurios įtvirtintos ir mūsų Konstitucijoje, ir Lisabonos sutartyje. Turime aiškiai parodyti, ką remiame šiame geopolitiniame kariniame konflikte. Seimo nariai dabar turi retą progą asmeniniu pavyzdžiu pademonstruoti, kokių vertybių laikosi ir kieno pusėje yra.
Suprantama, sesijos darbotvarkė bus paženklinta neatidėliotinais nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos klausimų svarba niekas neabejoja, kaip ir tuo, kad būtina skubiai gelbėti Ukrainos žmones bei spręsti pabėgėlių klausimus. Reikalinga ir skubi priemonių, skirtų infliacijai, kainų augimui, žmonių pajamų ir perkamosios galios išsaugojimui programa. Dabar kaip niekad svarbu rasti sprendimus, kaip įveikti iššūkius mūsų ūkiui, kurie jau atsiranda dėl įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Mūsų chemijos ir kitoms pramonės įmonėms problemų tikrai yra daug, o trąšų ir degalų žemės ūkis laukia jau dabar. Būtina skubiai jam padėti, kad galėtų įveikti kliūtis pavasario sėjos darbuose, o rudenį savo žemės ūkio produktais aprūpintų ne tik mus, bet ir Ukrainą. Savo laisvę ginanti šalis neabejotinai patirs didelių žemės ūkio sunkumų, sutriks maisto tiekimo pasaulinės grandinės. Tad Seimo pavasario darbų planuose apsirūpinimo maisto produktais klausimai gyvybiškai svarbūs.
Negalime nekreipti dėmesio ir į pandemiją, kurios valdymas toliau kelia iššūkį Lietuvai bei regionui, ypač Ukrainos humanitarinės katastrofos metu. Žmonių sveikatos reikalai tikrai pareikalaus skubių sprendimų.
Geopolitinio konflikto tarp atviros, pilietinės, teisinės demokratijos ir uždaros šovinistinės, valdomos demokratijos akivaizdoje Lietuvos Respublikos Seimas privalo demonstruoti savo ištikimybę Europos Sąjungos ir NATO vertybėms. To iš mūsų prašo ir kovojanti Ukraina, to reikalauja ir Europos Sąjungos idealai.
